Bergenas – norvegiškai šiltas ir lietingas miestas

Autorius: Alfa.lt , 2012, Gruodžio 27d.

Vis daugėja lietuvių, kurių draugai, giminės ar artimieji kuriasi Bergene – antrame pagal dydį Norvegijos mieste. Apskritai lietuvių bendruomenė Norvegijoje – antroje vietoje pagal atvykėlių gausumą.

 

Geri atlyginimai, tolerantiški (nors į draugystes nelinkę) norvegai, graži gamta ir, turbūt, svarbiausia, – pigūs skrydžiai tarp Vilniaus ir Bergeno yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vis daugiau bendratautiečių laimės nusprendžia ieškoti Bergene. Šįsyk jums siūlome keletą emigrantų minčių, keletą keliautojo potyrių ir keletą rekomendacijų, ką veikti tame norvegiškai šiltame ir lietingame mieste.


 

Kaip kovoti su kainomis?

 

Taigi – didelės algos, didelės ir kainos (maždaug 5-10 kartų didesnės nei gimtinėje). Tai niekaip nesiderina su pigių kelionių filosofija. Šiek tiek paradoksas, kad skrydis pirmyn-atgal kainuoja tiek pat, kiek kelionė Bergene nuo oro uosto iki miesto centro autobusu arba tiek, kiek patiekalas kavinėje.

 

Sprendimas kompleksinis: pirma – vežtis miegmaišius, kilimėlius, tentą nuo lietaus (palapinė netelpa į rankinį nemokamą bagažą); antra – vežtis kuo daugiau maisto; trečia – kuo daugiau eiti, kuo mažiau važiuoti viešuoju transportu; ketvirta – pasinaudoti norvegų tvarka ir tuo, kad parduotuvės tikra šio žodžio prasme išmeta maisto produktus dar nesibaigus jų galiojimo laikui. Tai yra, traukti maistą iš konteinerių (bent jau toliau nuo centro esančių parduotuvių).

 

Penkta – ištyrinėti parduotuvės asortimentą, identifikuoti pigiausias maisto prekes ir jomis misti. Mūsų atveju tai buvo tunas (5 lt), konservuotos pupelės (3,5 lt), konservuoti vaisiai (4 lt), sausainiai su šokolado gabaliukais (5 lt), blynai, panašūs į tortilijas (3 lt), riešutų kremas (4,5 lt).

 

Iš karšto maisto pirkome tik pigiausius sumuštinius greito maisto restorane už 5 litus. Vandenį arbatoms ir sriuboms šildydavomės spirale, prijungę ją kur nors prie elektros tinklo. Viso, įskaitant skrydį, maistą, norvegišką tarpmiestinį transportą ir parduotą vieną cigarečių bloką, išleidau 140 litų. Ir nebuvau mažiausiai išleidęs keleivis.

 

Ką veikti Bergene?

 

Bergenas labiausiai žinomas dėl žuvų turgaus ir XVIII amžiaus pradžioje atstatyto medinių namų rajono – Bryggen. Žuvų turgus mažas plotu, bet pasirinkimo ten tikrai užteks. Mediniai spalvoti Bryggen namukai dabar muziejai, restoranai ir parduotuvėlės turistams. Kailiai, rankdarbiai, megztiniai, meno dirbiniai karaliauja mediniame kelių aukštų labirinte.

 

Miestas, žinoma, turi daugiau gražių namų, prieplaukų, aikščių, fontanų, muziejų. Per dieną, o dar geriau per dvi viską galima ramiai apžiūrėti. Miestas įsikūręs prie septynių kalnų, ir, kaip sako Bergene apsistojęs Aurimas, „visus kiekvienas save gerbiantis bergenietis yra aplankęs (o tokių nedaug)“.

 

Populiariausias kalnas Floyen – į jį labai populiaru užbėgti. Taip pat galima užkilti keltuvu už 20 litų. Viršuje kavinė, įrengta didžiulė apžvalgos aikštelė su daug suolų. Vaizdai nuostabūs.

 

Turizmo informacijos centre sužinojome, kad ant Floyen yra legali laužavietė, kas mums, gamtos mėgėjams, pasirodė viliojančiai. Patyrinėję žemėlapį, radom ežerą, laužavietę, puikų grilį (!) ir pavėsinę. Po pastarąja ir miegojom, nuo norvegiško lietaus slėpėmės. O prieš miegą smagiai pasikepėm mėsos ant grilio ir pavakarojom su Duty free parduotuvėse įsigytomis vakarojimo priemonėmis.


 

Kur padėtas raktas nuo namelio?

 

Bergeną supa 7 kalnai. Už tų septynių kalnų yra daugiau kalnų, juose pilna vaikščiojimo takų. Kas keli kilometrai sudėtos gelbėjimo priemonės – neštuvai, bintai, šilumą sulaikantys maišai. Prie didesnių vandens telkinių – prikabinti gelbėjimosi ratai. Taip pat radom nemažai kalnų namelių su malkomis, stalais, prieskoniais… tačiau kaip į juos patekti, nesugalvojom. Kai kurie yra privatūs, kai kurie priklauso keliautojų klubams. Prie vieno, pvz, buvo dėžutė su kodiniu užraktu, o joje, labai tikėtina – raktas nuo namelio.

 

Turėjau norą pamatyti fiordus su skardžiais. Tai trečią dieną praleidau nemažai laiko turizmo informacijos centre ir autobusų stotyje, aiškindamasis, kur čia, kaip čia, turint pusantros paros laiko ir omenyje Norvegiškas kainas, pamatyti tai ko norisi. Sprendimas buvo toks: už maždaug 33 litus į vieną pusę važiuoti iki Romerheim kaimelio už 70 km, ten pasiganyti ir kitą dieną grįžti.

 

Studentams ir grupiniams bilietams – nuolaida. Ir nereikia jokių tarybinių nesąmonių kaip grupės sąrašas ar kitokių popierių pildymas. Ir pigiau pirkti automate, o ne iš vairuotojo. Tarpmiestiniuose autobusuose galima atsiskaityti kortelėmis, bet mūsiškės neveikė. Automate suveikė. Išvažiavom su tamsa ir, pakalbėjus su vairuotoju, šis paleido kelis kilometrai už miestelio prie kalnų viešbutuko. Aišku įpirkt nakvynės negalėjom, bet labai maloniai su šeimininke pasišnekėjom, sužinojome maršrutų, gavome žemėlapį ir susiplanavom rytdienos kelionę.

 

Išmiegojom pusantro metro skersmens vamzdžiuose (kai būnat lietingame krašte ir vamzdžiai guli šiek tiek nuožulniai, užkimškit viršutinį galą, ne apatinį) ir pradėjom savo pusdienio žygį per kalnus, krioklius, samanas ir miškus link fiordų. Vaizdai vėl nuostabūs, ypač, kai būnant ant kalno viršūnės užšvietė saulė. Didžiausią įspūdį paliko žalias žalias samanotas miškas, pilnas nubyrėjusių akmenų, irgi apaugusių storu storu samanų sluoksniu.


 

Ką sako emigravę broliai ir sesės?

 

Pakalbinau keletą lietuvių, leidžiančių dienas ir mėnesius Bergene, pasidomėjau kodėl ten, ką valgo ir kaip sekasi bendrauti su vietiniais. „Bergenas todėl, kad jis man atrodo vienas idealiausių miestų – nei per didelis, nei per mažas. Gali rasti jame visko, ko tik norisi: pavažiavus 10 minučių gali atsidurti gamtoje, o dar už 10 – vėl mieste. Taip pat dar su drauge aptarėm, kad Bergenas mums primena Vilnių,“ – sako Gintautė, jau kelinti metai besidarbuojanti antrame pagal dydį Norvegijos mieste.

 

Keletą mėnesių Norvegišką duoną kremtantis Aurimas pasakoja apie mitybą: „Daugelis čia gyvenančių imigrantų skundžiasi „sovietų sąjungos” lygio maisto racionu. Pienas čia panašesnis į pasaldintą vandenį, o norvegų nacionalinis patiekalas – pieniškos dešrelės. Čia jų galima įsigyti galbūt netgi mažesnėmis kainomis nei Lietuvoje. Kalbant apie kainas – maistas čia brangus, tačiau jei tenkina ryžiai, lašiša ir morkos, o pusryčiams – kviečių dribsniai – netgi per šventes galima išsiversti su tokiu pačiu biudžetu kaip Vilniuje, o gal netgi mažesniu.“

 

Augustinas, sukūręs lietuvišką šeimą svečiame krašte, sako, kad Norvegijoje labai padeda gerai jaustis tolerancija ir pagarba kiekvienam žmogui. O savo ruožtu stengiasi kuo labiau įsilieti į vietinę kultūrą. „Su vietiniais pirmus metus bendravau angliškai, dabar norvegiškai. Anksčiau buvo laikai, kai emigrantams užtekdavo mokėti anglų kalbą, dabar jau turi bent norėti kalbėti vietine kalba, nes visos sąlygos ją išmokti sudarytos,“ – dalinasi įžvalgomis jaunas tėvas.

 

Kelionė buvo šlapia, užtat labai graži ir nuostabi. Buvo proga sužinoti apie naują kraštą, naują tvarką, pažinti naujus žmones ir praleisti tas nuostabias tyrinėjimo, atradimo ir grožėjimosi akimirkas kartu.

Alfa.lt



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos