Įstrigę Kroatijoje – nuotykiai, kurių niekas nesitikėjo

Autorius: Rūta Juozapaitytė | kelioniumanija.lt , 2014, Sausio 13d.
Prekybos vadybininke dirbančios Agnės Grigelionytės ir draugų kelionė į Kroatiją panaši jei ne į Holivudo filmą, tai bent į baisiausias pasaulyje atostogas – nelaimingai pasibaigęs susidūrimas su policija, degalinėje dingęs rankinukas, nakvynė automobilyje, pamestas vestuvinis žiedas ir draudimas išvykti iš šalies…

Tačiau pasakodama patirtus nuotykius mergina tik šypsosi: „Visų tų įspūdžių, patirties niekam niekada neatiduočiau ir kartočiau dar ir dar kartą“.

 

Keliavo dvi savaites
Agnė pasakojo, kad mintis per atostogas leistis į kelionę jai kilo dėl to, jog keliauja labai retai, tad norėjo nuveikti ką nors neįprasto. O pasirinkti būtent Kroatiją jai padėjo draugas, kurio pasakojimas apie šią šalį tiesiog užbūrė.
„Man žodis Kroatija skambėjo negražiai, galvojau, kad tai kokia nors neįdomi šalis. O kaip klydau! Prisėdau prie žemėlapio, prie kitų žmonių pasakojimų ir nusprendžiau, kad noriu į Kroatiją. Greit nubraižiau kelionės maršrutą pro kur ir kaip važiuosime ir pateikiau ją vaikinui bei savo draugams“, – apie kelionės pradžią pasakojo mergina.

Kadangi į Kroatiją jie nutarė vykti automobiliu, ji maršrutą susiplanavo taip, kad vykstant į priekį ir atgal pavyktų pamatyti vis kitas pakeliui išsidėsčiusias šalis. Iš viso kelionė truko dvi savaites. 

 

kroatija-kelione3-1.JPG 

Pamiršę vinjetę užsitarnavo baudą
Tereikėjo išvykti iš namų ir prasidėjo didieji draugų kompanijos nuotykiai. Mergina pasakoja, kad dabar viską atsiminti smagu, tačiau tuomet nemalonios situacijos tikrai sugadindavo nuotaiką.
„Visiems žinoma, kad reikia būtinai nusipirkti kelio vinjetes. Austrijoje apsigavome. Nepastebėjome ženklo, nors ir numanėme, kad kelias, kuriuo važiuojame, tikrai turėtų būti apmokestintas. Tad užsukę į degalinę tiesiog pamiršome nusipirkti leidimą ir nuvažiavome toliau. Pakeliui radome stovėjimo aikštelę. Ten sustojome norėdami pasidaryti arbatos ir pailsėti. Mums besikalbant, gurkšnojant arbatą ir viską filmuojant pastebėjome atvažiuojantį policijos automobilį. Prie mūsų priėjo pareigūnas ir paklausė, kas vairuotojas bei kur vinjetė. Ją reikėjo klijuoti ant lango, o mes jos neturėjome… Tad gavome 150 eurų baudą ir dar turėjome važiuoti į degalinę vinjetę nusipirkti. O ji kainavo vos kelis eurus! Buvo baisiai apmaudu dėl tokios žioplos klaidos, bet už tai gavome gerą pamoką“, – patikino mergina.

Pasiekus Kroatiją pirmieji draugų įspūdžiai buvo fantastiški. Nors jie atvyko vakare, kuomet buvo visiškai tamsu ir jautėsi labai pavargę, iš karto pastebėjo gražius Rijekos pastatus, prieplaukas ir siauras gatveles.

 

kroatija-kelione1.jpg 

Didžiausios problemos – nakvynės vietos suradimas
Tačiau ir čia jie susidūrė su nuotykiais – nerado, kur pernakvoti.
„Galvojome, kad nuvyksime ir tuomet susirasime viešbutį. Galų gale, galėsime pakeliui bet kur sustoti. Taip jau išėjo, kad pakeliui nesustojome. Tad, pasiekę Kroatiją, visų pirma ėmėme ieškoti vietos, kur galėtume apsistoti. Išieškojome visus viešbučius – arba užimta, arba per vėlu ir niekas neatidaro durų. Nuvažiavome į vieną mažą Kroatijos miestelį, kurio pavadinimo dabar nebepamenu. Tikėjomės ten apsisoti, radome atidarytą viešbutį, kurio vestibiulyje paliktas kompiuteris, raktai, tačiau visur tamsu, nesimatė jokio žmogaus. Belaukdami ko nors ateinančio į viešbutį užmigome šalia jo, automobilių stovėjimo aikštelėje, savo mašinoje. Nebuvo labai patogu“, – šyptelėjo mergina.
Tačiau iki ryto niekas šalia to viešbučio nepasirodė. Tad atsikėlę ir nusiprausę jie nusprendė ir toliau ieškoti viešbučio.

„Atvykome į kitą miestelį Opatiją. Čia ir buvo mūsų geriausios dienos praleistos Kroatijoje. Išsinuomotuose apartamentuose gyvenome kaip karaliai, nors sumokėjome labai nedaug. Turėjome viską: ir virtuvę, ir puikius 3 kambarius, ir vonią, ir tualetą, balkoną su vaizdu į jūrą iki kurios – vos kelios minutės kelio. Dienas leidome prie jūros, mėgavomės oru ir gamta“, – pasakojo Agnė.

 

Įkalinti Kroatijoje

Vis tik ir čia ramiai pabūti jiems nepavyko.
„Kartu su mumis atvažiavęs mano antros eilės pusbrolis jūroje pametė savo vestuvinį žiedą. Kad būtumėte matę visų mūsų nuotaikas! Ieškojome žiedo kaip išprotėję, nes visi esame labai prietaringi. Mano vaikinas rado žiedą, tad iki šiol juokiamės, kad jis išgelbėjo jų santuoką“, – pasakojo Agnė.
Tačiau šį nuotykį ji vadina niekniekiu lygindama su tuo, kas jų laukė tuomet, kai sugalvojo važiuoti link namų ir aplankyti pakeliui esančias šalis.
„Prie sienos mus sustabdė ir paaiškino, kad mūsų draugų vizos (jie rusai) yra vienkartinės, ne MULTI (kaip vakar atsimenu šitą žodį). Tai reiškia, kad jiems atvažiavus pas mus į Lietuvą, vizos buvo atidarytos, o kai jie įvažiavo į Kroatiją, Slovakija vizas jiems uždarė. Tad vizos negalioja ir niekas iš Kroatijos jų išleisti negali. Tad teko važiuoti į Zagrebą ir ieškoti ambasados. Nusprendėme, kad sostinėje tikrai rasime, kas mums padės. Deja, neapgalvojome vieno dalyko – buvo penktadienio pavakarė. Taigi turėjome labai mažai laiko.
Bevažiuodami sustojome degalinėje, kur tik nubėgome į tualetą, ir toliau tęsėme kelionę. Kai reikėjo mokėti už kelius, pastebėjome, kad draugė paliko savo rankinę toje degalinėje, kurioje buvome sustoję. Toje rankinėje buvo viskas: ir pinigai, ir jų pasai. Žodžiu, visi brangiausi daiktai. Greitai apsisukome ir nurūkome atgal į degalinę. Žinoma, visi tikėjomes, kad daiktus rasime. Bandžiau draugę raminti, jog skaičiau, kad kroatai – sąžiningi žmonės ir tikrai rasime daiktus. Tačiau atvykus optimistinės nuotaikos išlaikyti nepavyko, nes rankinės niekur nematėme. Ačiū Dievui, staiga iš kažkur išdygo valytoja, kuri rado rankinę ir pasiėmė pasaugoti, kol atsiras savininkas. Nepaprastai apsidžiaugėme ir išvažiavome atgal į Zagrebą. 

Kai pagaliau jį pasiekėme, niekas jau nedirbo. Radome kelis budinčius darbuotojus, tačiau jie niekuo mums padėti negalėjo. Liūdna buvo žiūrėti į bendrakeleivius. Visi be nuotaikų, įtampoje. Ambasados tik ir kartojo, kad pirktų bilietus į lėktuvą ir skristų namo, kitos išeities nėra. O mums, dviems lietuviams, reikėtų grįžti automobiliu namo dviese. Ką jau kalbėti, kad jie dar Lietuvoje buvo palikę savąjį automobilį, be to, ir lėktuvo bilietai kainavo nežmoniškus pinigus. Teko laukti visą savaitgalį, kol atsidarys ambasados, ir tikėtis geriausio“, – nemalonius kelionės įspūdžius atsiminė mergina. 

 

kroatija-kelione.JPG 

Džiaugėsi nemokamomis pramogomis
Zagrebe draugų kompanija apsistojo iš pažiūros normaliame, bet kaip vėliau paaiškėjo, keistame viešbutyje.
„Paprašėme kambario 5 žmonėms – 2 poroms ir 1 vaikinui. Jie mums davė kambarį su 2 lovomis ir pasakė „Jūs gi jauni, jums tiks“, – pasakojo Agnė.
Belaukdami, kol atsidarys ambasados, savaitgalį keliautojai vaikščiojo po Zagrebo senamiestį, apsilankė Zoologijos sode. Kaip pasakojo mergina, stengėsi eiti ten, kur nieko nekainuotų, nes nežinojo, kiek dar laiko teks praleisti Kroatijoje.

„Atėjus pirmadieniui patys pirmi stovėjome prie Slovakijos ambasados. Papasakojome savo istoriją, įdavėme dokumentus, ambasados atstovai paprašė mano „patvirtinimo”, kad aš atsakau už tai jog jie nieko blogo nepadarys, kad jie tiesiog turistai, ir nors negavome jokių optimistinių prognozių, laukėme, kas bus. Po pietų atėjome pasiteirauti, ar kas nors daroma, mums liepė dar laukti. Atėjus vakare vyras, kuris mus aptarnavo, atidavė pasus. Visi nusiminėme. Klausėme, ar neįmanoma atidaryti vizų? O jis tiesiog pasakė, kas vizos jau atidarytos. Įdomu tai, kad tokio tipo vizos išduodamos per 2-3 darbo dienas, o mums jas išdavė per pusdienį. Iki šiol esam dėkingi tam geram žmogui“, – džiaugėsi mergina.

 

Ketina sugrįžti ir vėl
Ji patikino, kad vykdama į kelionę kitą kartą būtinai elgtųsi atidžiau, daugiau laiko skirtų planavimui, viešbutį rezervuotųsi iš anksto. Tiesa, tik vienai nakčiai, kad vėliau būtų galima susirasti patogesnį ir galbūt pigesnį variantą.
„Kroatai – labai draugiški ir sąžiningi žmonės. Visi šypsosi, padeda. Buvome užsukę į vieną fotografijos studiją, kur iš anksto pasidarėme nuotraukas vizoms. Tas fotografas ne tik padėjo mums, surašęs visus ambasadų telefonų numerius, adresus, bet dar padarė bendrą mūsų nuotrauką nemokamai. Kroatai atsipalaidavę, gyvena ir mėgaujasi gyvenimu. Tuo tikriausiai skiriasi nuo daugumos lietuvių“, – pasakojo Agnė.
Atvykstantiems į Kroatiją mergina patarė apsilankyti Plitvicos nacionaliniame ežerų parke, Dubrovnike, Splite. 

„Kroatija tokia šalis, kad vieno karto neužtenka, nebent turite labai daug laiko. Manau, reikėtų bent mėnesio norint aplankyti visus šios šalies kampelius ir susipažinti su Kroatija iš arčiau“. Dabar tiesiog pamačiau tai, kas mane verčia sugrįšti ten dar sykį. Aš esu gamtos vaikas, man patiko viskas: pasakiškai graži gamta, jūra, miesteliai, pastatai! Kroatija – pasakiško grožio šalis, kurią privalo pamatyti kiekvienas“, – pripažino Agnė.

 

kroatija-kelione2.JPG 

Nuotraukos iš Agnės asmeninio archyvo

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.