Liubekas – raudonų plytų miestas ir marcipanų sostinė

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2014, Birželio 03d.
Vidurdienis. Staiga vienas garsiau už kitą, tarsi dalyvaudami žūtbūtinėse lenktynėse, sukaupę visas jėgas iš žalsvų bažnyčių bokštų nuvilnija varpų dūžiai. Kuris garsiau? Garsai ritasi virš raudonų senamiesčio stogų, rodos, kyla iki pat bespalvio dangaus. Viename iš tų bokštų stoviu ir aš, akimis bandydama aprėpti Liubeko senamiestį. Miestą, kurio šlovė prieš keletą šimtmečių lyg tie vidurdienį skelbiančių bažnyčių varpų aidai skambėjo toli už šalies ribų. Miestą, kuris Viduramžiais buvo legendinės Hanzos sąjungos širdis.

Europos plytinės gotikos karalius

Liubeko gatvelėse rikiuojasi vienas už kitą gražesni raudonų plytų pastatai – biurgerių namai, buvę pirklių sandėliai – puikiai pateisindami miestui priskirtą pompastiškas Europos plytinės gotikos karaliaus titulą.  

Raudonos plytos Liubeke išpopuliarėjo po to, kai miestą 1276 m. nusiaubė gaisras – naujai priimtas įstatymas numatė, jog mieste galima statyti tik plytinius arba akmeninius namus. Pirklių namai nebuvo tradiciniai namai – šiuose pastatuose be gyvenamųjų patalpų dar būdavo ir pirklio kontora bei prekių sandėlis.

 

3liubekas-drusku-sandeliai1.jpg  

Istoriniai druskos sandėliai Liubeke. Druska viduramžiais buvo pagrindinė konservavimo priemonė, užtikrinusi galimybę gabenti jūromis maisto produktus

 

Iš buvusio pirklių miesto kilusi ir „Liubeko teisė“, arba Lubishes Recht, t.y. paprotinių ir jūrinių taisyklių rinkinys, kurį viduramžiais perėmė ne vienas Hanzos sąjungai priklausęs miestas.  

Septyni didieji bažnyčių bokštai tarsi miesto karūnos stiebiasi virš vandens supamo senamiesčio. Viena iš jų, masyvi raudonų plytų Šv. Marijos bažnyčia rikiuojasi tarp didžiausių Vokietijos bažnyčių, o viduramžiais čia melstis rinkdavosi daugiausia privilegijuotieji miestiečiai – pirkliai ir miesto tarybos nariai. Pasakojama legenda, jog kadaise pats velnias padėjęs kelti šiuos didingus mūrus. Statybininkai esą velniui pamelavę, jog tai bus lošimo namai, ir šis uoliai atskubėjo į pagalbą, o apgavystę įžvelgė tik statyboms einant į pabaigą. 

 

 

3liubekas7.jpg 

 

Pirklių ir jūrininkų miestas

Išlaikę istorijos egzaminą, Holstentor vartai, kurių bokštai kiek susmegę ir pakrypę pasitinka Liubeko svečius, tapo miesto simboliu. Tai buvo ne tik gynybinis miesto statinys, bet ir laisvojo miesto simbolis. 

Įsmukusi vidun pro viename iš Holstentor bokštų įtaisytas sunkias medines duris, kopiu įvijais laiptais. Pro menkai peršviečiamus langelius į laiptinę sklinda blausi šviesa, mėginanti išsklaidyti prieblandą ir net šiltą pavasario dieną iš šimtamečių aptrupėjusių raudonų plytų sienų dvelkiantį šaltį. Tarp šių autentiškų mūrų įsikūręs Holstentor muziejus pasakoja Hanzos pirklių sėkmės istorijas – apie užkariautas jūras, „nutiestus“ prekybos kelius, kovas su piratais ir netgi įveiktas jūrų pabaisas. 

Jūriniai prekybos keliai viduramžiais buvo apraizgę visą Europą, o Liubekas tuomet buvo vienas iš svarbiausių šio siūlų kamuolio mazgų Baltijos pakrantėje. Gėrybių prikrauti pirklių laivai maišė Baltijos jūros vandenis, keliaudavo į ūkanotąją Angliją, pasiekdavo ir tolimąją Pietų Europą. 

Anglai tuo metu garsėjo avių vilnos eksportu, iš Baltijos šalių į Vakarų Europą pirkliai gabendavo bičių vašką ir kailius, iš Bergeno Norvegijoje būdavo plukdomos sūdytos silkės ir vytintos menkės. Silkė anuomet buvo viena svarbiausių prekių, kurią iš Šiaurės Europos, sūdytą statinėse pirkliai gabendavo laivais į Vakarų ir Pietų Europą, iki pat Italijos. Netgi 15 a. pradžioje įsigaliojus įstatymui, draudžiančiam Baltijos jūra plaukioti žiemą, silkėms ir alui gabenti galiodavo specialūs leidimai. 

 

3liubekas12.jpg 

Istorinių laivų prieplauka Liubeke

 

Marcipanų sostinė

Jūrų keliais į Liubeką atkeliavo ir dar vienas šio Hanzos perlo simbolis – marcipanai, iš migdolų riešutų ir cukraus gaminamas skanėstas. Ne tik atkeliavo, bet ir išgarsino Liubeką Europoje. Anot istorikų, jau 13 amžiuje migdolai buvo importuojami į Liubeką, o marcipanų gamybos paslaptis miestą pasiekė per Venecijos pirklius, kurie ją parsivežė iš Rytų tautų. Iki pat 18-ojo amžiaus tikėta, jog marcipanai turi gydomųjų savybių ir kurį laiką netgi buvo gaminami išskirtinai tik vaistininkų. 

Nors marcipanai laikomi vienu iš Liubeko tipinių skanėstų, tačiau klegantis senamiestis anaiptol nėra prigrūstas marcipanų parduotuvėlių, jų čia vos keletas. Viena iš tokių migdolais kvepiančių vietų – tai nuo 1806 m. veikianti Niederegger marcipanų parduotuvė, esanti priešais Liubeko rotušę. 

Kita įvairiausių formų, skonių ir spalvų marcipanais prekiaujanti parduotuvėlė, Lubeker Marzipan Speicher įsitaisiusi netoli Holstenhafen uosto esančiame raudonų plytų sandėlio pastate. Iš čia patogu apžiūrėti ir istorinių burlaivų paradą, išsirikiavusį raudonų plytinių namų fone Holstenhafeno uoste. 

 

3liubekas11.jpg 

Liubekas – meno ir pramogų miestas

Liubeko įžymybės neapsiriboja vien raudonų plytų biurgerių namais, smailiais bažnyčių bokštais, istoriniais laivais ar saldžiaisiais marcipanais. Su Liubeko vardu siejami ir trijų Nobelio premijos laureatų – Tomo Mano, Giunterio Graso ir Vilio Brandto vardai. Pažintį su literatūriniu Liubeku siūlo Buddenbrookhaus, kuriame įsikūręs Heinrich ir Tomo Mano centras ir Gunter Grass-Haus, supažindinantis su šio autoriaus darbais. 

Liubeke taip pat veikia kelios meno galerijos (Kunsthalle St. Annen, Museum Behnhaus Draherhaus), jaukus Lėlių teatro muziejus, o kitąmet planuojama atidaryti Hanzos sąjungos muziejų.

Už kelių dešimčių kilometrų nuo Liubeko esanti Travemiundė – ne tik istorinis uostas, bet ir poilsiautojų pamėgtas pajūrio kurortas. Kurortą patogu pasiekti traukiniu arba autobusu, o trokštantys romantiškesnių įspūdžių gali plaukti ir laivu. Klestintis pirklių miestas Liubekas 14 amžiuje tiesiog nusipirko tuomet nedidelį žvejų kaimelį Travemiundę ir taip sustiprino savo, kaip vieno svarbiausių viduramžių Europos prekybinio uosto pozicijas. 

 

3liubekas.JPG 

Holstentor – istoriniai miesto vartai Liubeke 

 

  • Liubekas nuo antrojo pagal dydį Vokietijos miesto Hamburgo yra nutolęs 68 km, nuo Berlyno – maždaug už 300 km, nuo Kylio – maždaug už 88 km. 
  • Liubeko turistų informacijos centras: Luebeck-tourism
  • Keltai iš Klaipėdos į Kylį: DFDS Seaways
  •  

© Nuotraukos Daivos Zaveckienės

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos