Rumunija: šalis non-gratis arba kur dvelkia Kirtimais (I)

Autorius: Aurelija Meškaitė | kelioniumanija.lt , 2011, Rugsėjo 05d.

Važiuodami į Rumuniją, kad ko nors neįžeistume ir neprisišauktume bėdos, susitarėme tarpusavyje nevartoti tokių tarptautinių žodžių kaip čigonas, romas, taboras ir pan. Vietoj to sakydavome „kirtimiečiai“. Apie šios tautybės žmones išgirdome nemažai. Prieš išvykdami kantriai klausėme susirūpinusių artimųjų ir pažįstamų dejavimus, kad Rumunijoje siaučia čigonai, kurie viską (pabrėžiu, viską) vagia, plešia, prievartauja, apgaudinėja ir apsukinėja tokius kaip mes. Būdami pačioje šalyje apie šią žmonių grupę išgirdome ne ką geresnius atsiliepimus.

Rumunai nėra čigonai. Ir visi rumunai, su kuriais bendravome, čigonų nemėgsta. Vienas vietinis, panašiai kaip ir kiti, užklausti šia tema, pasakojo: „Aš turiu keletą draugų čigonų, su kuriais gerai sutariu, bet likusieji – tikra bėda. Jie nedirba, o vagia, sukčiauja, prekiauja narkotikais ir užsiima kitokia nešvaria veikla. Nesu rasistas, bet man jie tikrai nepatinka.“ Nors per šią kelionę daug kirtimiečių nesutikome, bet tie, su kuriais teko pabendrauti – tiesiog paprasti žmonės. Keista, ar ne?


Laukinė gamta – čia pat

Viena pažįstama lankėsi Rumunijoje, tačiau seniai seniai. Prieš kelionę klausiu jos: tai ar tikrai ten taip viską vagia? Karčiai nusišypsojo: „Ak, ne tas žodis kaip vagia. Ir senus suplyšusius sportbačius pavogė. O važiavome autobusu, tai sustabdė plėšikai ir iš visų keleivių surinko išpirką“. „Na va, – apsidžiaugiu, – dėl to nebijom, nes važiuosim autostopu.“ Pradėjo juoktis: „Tai tiesiai meškai į nasrus!“

Ir nebuvo visiškai neteisi. Meškų čia tikrai pasitaiko. Deja (o gal ačiū Dievui), mes jų nematėme, bet miškinguose rajonuose, ypač Transilvanijoje, Brašovo regione, šie gyvūnai sutinkami ne tik supančiuose miškuose, bet kartais, ieškodami maisto, gali atklysti ir į priemiesčius ar net į miesto centrą.

Iš pradžių mums tai atrodė šiek tiek komiška – eini gatve, ir gali sutikti ne tik meškaitę, bet ir mešką. Tačiau kuo daugiau bendravome su vietiniais, tuo mažiau smagumo tame atradome. Buvome visai rimtai perspėti: „Geriau nevaikščiokite toli miške, ypač naktį. Jei nusprendėte stovyklauti su palapinėmis, nesineškite jokio maisto, nes lokiai jį puikiai užuodžia. Blogiausiu atveju bent jau nemiegokite šalia maisto, o įkelkite jį kur nors į medį“.

Nežinia, ko labiau buvome išsigandę – kirtimiečių ar meškų, kai vieną naktį teko statytis palapinę gamtoje. Staiga pasigirdus šlamėjimui, puolėme visomis kalbomis klausti: „Kas čia?“ Neišgirdę atsakymo, rankose jau gniaužėme ašarinių dujų balionėlius ir įsitempę švietėmė žibintuvėliais į šnarėjimo pusę. Galiausiai iš krūmų išlindo ežiukas. Kaip visada.

 

Rumunija-Kalnai-aplink-Brasova.JPG

Kalnai aplink Brašovą


Vampyrai tik paveikslėliuose

Nemažą dalį savo kelionės praleidome būtent Transilvanijoje, iš kur kilęs žymusis grafas (iš tiesų – princas) Vladas Drakula. Nors jis ir istorijų apie vampyrus personažas neturi nieko bendra, kiek galėjo, rumunai jo vardą savo šalyje pavertė komercija.

Atvykus į Drakulos pilimi tituluojamus Brano rūmus galima iškart pastebėti papėdėje įsikūrusią turgelių karalystę, kurioje turistams pardavinėjami pigūs suvenyrai: paveikslėliai, magnetukai ir visokios puodynėlės su vampyrų ir Drakulos atvaizdais. Tiesą sakant, ten daugiau nieko ir nėra, tad nei pati pilis, nei miestelis mūsų nesužavėjo.

Kur kas gražesnė mums pasirodė už maždaug 50 km esanti Pelešo pilis Sinajos miestelyje. Ji, nors su Drakula ir nesusijusi, tačiau daug geriau įrengta, kelių architektūrinių stilių mišinys, įspūdingo grožio ir puikiai tinka kalnų fone. Pelnytai teigiama, kad ši pilis – viena gražiausių Europoje.

 

Rumunija-Peleso-pilis-Sinajoje.JPG

Pelešo pilis Sinajoje

 

Kitaip nei niūrus Branas, kurio vaizdo nepataiso netgi aplink stūksantys kalnai ar besitęsiantis miškas, ir pats Sinajos miestelis vertas dėmesio. Mus ypač patraukė XVII a. pab. pastatytas Sinajos vienuolynas, kurio pastatų ansamblyje galima ne tik pavaikščioti, bet ir sutikti čia gyvenančių vienuolių.

Tačiau Drakula dažnai nustelbia kitas Transilvanijos grožybes. Pavyzdžiui, nuostabus miestukas Sigišoara kai kuriems žinomas tik kaip Drakulos gimimo vieta. Namas, kuriame jis praleido keletą savo vaikystės metų, paverstas į restoraną, ant sienos užkabinta informacinė lenta, o šalia durų – lankytojus į vidų kviečiantis popierinis vampyras.

Tačiau čia yra daug daugiau: būtina užsukti į pagrindinę miestelio aikštę, užkopti į laikrodžio bokštą, pasižvalgyti po apylinkes, pasigrožėti nuo viduramžių išlikusiu senamiesčiu, buvusios tvirtovės statiniais, be to, galima aplankyti daugybę bažnyčių ir muziejų. Nemažai turėtų pasakyti jau tai, kad Sigišoaros senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.


Žavingi senamiesčiai

Už 100 km esantis Sibiu miestas šiek tiek primena Sigišoarą savo senamiesčiu, bet tik gerąja prasme, nes yra taip pat vertas aplankyti. 2007 m. jis netgi buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Visuomet gražu į miestą pažvelgti iš aukštai, tad ir čia galima užkopti į didžiojoje aikštėje esantį bokštą. Įstabiausia tai, kad ir šis miestas, be raudonų stogų ir vingiuotų gatvelių gali pasigirti jį supančiais kalnais.

 

Sibiu-akys.JPG

Sibiu akys

 

Taip pat verta pamėginti pereiti per melagių tiltą, užsukti į keletą įstabių viduramžių laikų bažnyčių ar tiesiog pavaikščioti po senamiestį, kuris taip pat siekia UNESCO saugomo paveldo titulo. Įdomu tai, kad šiame mieste lengva pastebėti senuose pastatuose esančius įmantrius stoglangius, kurie atrodo tarsi akys.

Kitas Transilvanijos perlas – Brašovas. Šis nemažas ir judrus miestas taip pat gali pasigirti įstabiu senamiesčiu. Čia – žymi Juodoji ir kitos miesto bažnyčios, erdvi miesto aikštė su rotuše, parkai, universitetai, tvirtovės griuvėsiai, bokštai ir t.t. Pirmiausia, ką galima pastebėti mieste ir aplink jį – daug žalumos, kalnai, kalvos ir miškai. Būtent į šį gražų miestą žvelgėme iš kalnų, užsikėlę specialiu keltuvu.

Na, o neoficialia regiono sostine galima laikyti Klužą-Napoką arba tiesiog Klužą. Tai – ketvirtas pagal dydį Rumunijos miestas, kurio penktadalį sudaro studentai, todėl vasarą jis pastebimai ištuštėja. Be kitų, Kluže galima rasti seniausią šalyje universitetą.

Be to, tai – daugiakultūris miestas, dėl istorinių priežasčių apie dvidešimt procentų jo gyventojų sudaro vengrai. Tai nėra labai daug, nes Rumunijoje yra miestelių, kur vengrai – dauguma, tačiau tokiame dideliame mieste daugiakultūriškumą lengviau pajusti. Kai lankėmės, kaip tik vyko vengrų dienos, todėl mieste vyko koncertai, mugės, parodos būtent šiai gyventojų grupei – jų tikrai neatrodė mažai.

Mieste verta pavaikščioti po Susivienijimo aikštę, aplankyti viduramžių laikų bažnyčias, muziejus (ypač įdomus – Farmacijos), parkus ir kt. Pagrindinė miesto gatvė (Iuliu Maniu) dar žinoma kaip veidrodinė gatvė, nes joje esantys pastatai – visiškai simetriški, o pati gatvė jungia dvi aikštes, kuriose – vienoje pusėje katalikų, kitoje – ortodoksų bažnyčia. 


Patriotų nedaug

Kaip ir Lietuvoje, Rumunijoje didelė socialinė problema – žemas pragyvenimo lygis ir dėl to aktyvi emigracija. Dažniausiai gyventojai išvyksta į Italiją arba Ispaniją. Mes nutarėme, kad tikriausiai dėl to, jog jų kalba šiek tiek panaši, todėl lengviau tas kalbas išmokti.

Rumunijos patriotų daug nesutikome, ir kone visi nuoširdžiai stebėjosi: ko mums reikėjo trenktis būtent į Rumuniją, juk čia nieko įdomaus nėra! Tačiau Kluže-Napokoje sutikome amerikietį, kuris teigia priešingai. Anot jo, Rumunija – viena gražiausių šalių. Sam cel Roman prisistatantis vyras čia gyvena jau vienuolika metų.

 

Sam-cel-Roman.JPG

Sam cel Roman

 

Kai atkeliavo, jis pats nežinojo, ko tikisi iš šios šalies ir ką čia veiks, bet dabar jis nė neketina išvykti. Semas netruko išmokti kalbą ir integruotis į visuomenę, jau kurį laiką rašo tinklaraštį apie šią šalį (kingofromania.com), netgi išleido knygą. Visai neseniai apie Rumuniją jis pradėjo kurti ir filmą anglų kalba (ypač pabrėždamas kitataučių akimis matomą jos vaizdą).

Įdomu, tai kodėl vis dėlto gerai ten, kur mūsų nėra?

 

Pasakojimo apie Rumuniją tęsinį skaitykite čia


Nuotraukos Armino Šileikio

 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.