Patarimai ir įspūdžiai: slidinėjimas Italijoje

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2012, Kovo 09d.

Nors visi su nekantrumu laukiame, kuomet galėsime šildytis pavasarinės saulės spinduliuose, tačiau dabar pats laikas spėti pasimėgauti paskutiniais žiemos teikiamais malonumais – slidinėjimu. Vilnietis Ignas prieš kelias savaites grįžo iš Italijos Val Gardenos kurortų ir savo įspūdžiais bei patarimais dalijasi su mūsų skaitytojais.

 

Slovakiją pakeitė Italija

„Su pertraukomis slidinėju jau 12 metų, tačiau iki šiol dažniausiai su draugais slidinėti vykdavome į Slovakijos Jasny kurortą, nes, kaip ir dauguma lietuvių, buvome įsitikinę, kad čia geriausias kainos ir kokybės santykis“, – prisipažįsta vaikinas ir juokiasi, kad todėl kas antras čia sutiktas slidinėtojas būdavo lietuvis. Tačiau po ilgų diskusijų draugų kompanija nusprendė šiais metais išbandyti ką nors naujo ir patraukė į Italiją. Val Gardenos slidinėjimo kurortą pasirinko todėl, kad šis pasirodė patraukliausias lietuviškai kišenei.

„Tai tikrai mielas kurortas, tik keista, jog pačių italų čia – mažuma. Daugiausia vokiečių, austrų, lenkų bei vienas kitas lietuvis. Keli vietiniai italai, aišku, daugiausiai užsiima sporto inventoriaus ar kita nuoma ir gyvena sau laimingai ir turtingai“, – apie slidinėjimo kurorto publiką pasakojo Ignas.

Pasak jo, keliuose ten esančiuose miesteliuose gyventi  pigiau net lyginant su Slovakija, o apie Austriją nėra net kalbos. Penki asmenys už šešias naktis sumokėjo 980 eurų, už  kuriuos užsinuomojo trečdalį namo – 3 kambarius name ant kalno, nuo kurio atsiveria viso miesto panorama, erdvią virtuvę, inventoriaus džiovinimo kambarį. Kaip tikino pats Ignas, viską, apie ką slidinėtojai gali pasvajoti. „Mes apsistojome St. Ulrich miestelyje, kuris itališkai berods vadinasi Ortisei“, – susidomėjusiems patikslino pašnekovas.

 

8Italija-slidinejimas.JPG

 

Kelionė automobiliu

Ignas į Italiją automobiliu vyko su dviem draugų poromis, nes, kad ir kaip būtų gaila, praėjusiais metais pagausėjusią šeimą jam teko palikti Lietuvoje. „Galėjome surinkti ir daugiau žmonių, nes buvo daug norinčių, tačiau atsisakėme, nes būtų reikėję didesnio automobilio. Mes važiavome su 7-viečiu nuomotu mikroautobusu „Mercedes Viano“, tačiau nepatarčiau kitiems susigundyti skelbimais, kuriuose žadamas odinis salonas ar DVD, nes DVD neveikė, o iš pažiūros patogios sėdynės miegojimui visai netiko. Toks „komfortas“ mums pasiūlė vienintelę išeitį – miegoti pakaitomis net ir keleivių salone, nes išsitiesti nebuvo kaip“, – dėl ne visiškai sėkmingo automobilio pasirinkimo apgailestavo Ignas, tačiau nusijuokė, kad pavargusiems tinka turbūt viskas. Taip pat, kadangi visi turėjo vairuotojo pažymėjimus, prie vairo ilgiau nei 7 valandas neteko sėdėti.

Vilniečiai Ortisei miestelyje sutiko kelias lietuvių grupeles, kurie skrido lėktuvu ir skraidinosi netgi inventorių, tačiau jie, lyginant su pašnekovu ir jo draugais, gerokai permokėjo. „Aišku, ieškant nuolaidų galbūt įmanoma nuskristi pigiau, nei kainuotų kelionė automobiliu, bet patys tuo net nesidomėjome. Gal iš inercijos, nes nesame kitaip vykę slidinėti, kaip tik savu ar nuomotu transportu“, – teigė Ignas.

Draugų kompanija į Italiją važiavo per Lenkiją, Varšuvos šoną, suko link Berlyno mokama autostrada, ten 3 punktuose sumokėjo iš viso apie 40 litų, tačiau įvažiavę į Vokietiją už Berlyno autobane lietuviai pateko į patį baisiausią kamštį, kokį jiems teko matyti. „200 kilometrų vilkomės gal 7 valandas, Nežinau, ar dėl to, kad buvo šeštadienio rytas ir kas antras automobilis buvo su bagažine slidėms ant stogo, bet kamštis buvo liūdniausia kelionės dalis. Beje, lygiai toje pačioje vietoje, tarp Berlyno ir Frankfurto prie Maino, strigome ir grįždami atgal po savaitės, taip pat šeštadienio rytą. Spūstims išsisklaidžius, liko gabaliukas Vokietijos, tada per Austriją atrodė, kad praskridome. Ir pati pabaiga – Italijos serpantinai“, – kelionės prisiminimais dalijosi Ignas.

 

8Italija-slidinejimas3.JPG

 

Kainos nesikandžioja

Kadangi pašnekovas Italijoje slidinėjo pirmą kartą, kartu su savimi iš Lietuvos vežėsi visą inventorių. „Naują snieglentę ir batus pirkau Panevėžio automobilių turguje, kur galima rasti visko ir visada“, – nenorintiems be reikalo išlaidauti patarė Ignas.

Slidinėjimo pasas visoms šešioms dienoms Italijoje pašnekovui kainavo 210 eurų. Pasak jo, tai labai normali kaina, nes įsidėjęs pasą į kišenę – gali apie jį pamiršti. Visi keltuvai patys nuskaito slidinėtoją. „O trasų pasirinkimas – beribis. Galėjome ir savo mieste slidinėti. Tą, beje, pirmą dieną ir darėme, kad kojos prisimintų viską. Už 10-15 kilometrų yra labai geras maršrutas, vadinamasis Cela ronda, t.y. didysis ratas. Čia gali pasirinkti – čiuožti prieš laikrodžio rodyklę arba atgal. Vienu atveju, grynojo slidinėjimo kelias sudarys apie 70 kilometrų, kitu – gal 55-60 kilometrų. Žodžiu, dienai užteks, tačiau patyrusiems tai tikrai įveikiama per 4-5 valandas su vienu sustojimu papietauti”, – slidininkams ypač svarbiais trasų ypatumais dalijosi Ignas.

Iš viso automobilis, kuras, kelių mokesčiai, gyvenimas vienam žmogui kainavo 2 tūkst. litų. Taip pat, pusė šios sumos buvo išleista maistui ir gėrimams.

 

Ne vieta pradedantiems

Tuo metu, kai neslidinėjo, draugai lankėsi gretimuose miesteliuose. Nors to, ką mes vadiname tikrąja Italija, pasak Igno, čia tikrai nepamatysi ir nusijuokia, kad greičiau sutiksi raliuojančius tiroliečius su į skrybėles įsmeigtomis plunksnomis. „Privalote apsilankyti bet kurioje vietinėje picerijoje, tada suprasite, kad to miltų paplotėlio produkto, kurį valgome Lietuvoje, neverta vadinti pica. Aišku, nebrangiai galite išmėginti ir Viduržemio jūros gėrybes. Tik bus sudėtinga išaiškinti, ko norite, nes ten mažai kas kalba angliškai. Tiesa, Ortisei miestelyje kaip tik vieną vakarą vyko dailiojo slidinėjimo fiesta, tad buvo gražu, kai pagal muziką nuo kalno leidosi krūva profesonalų su įvairių spalvų fakelais. Taip pat yra gražių ledo skulptūrų“, – pasakojo Kelioniumanijos.lt pašnekovas.

Paklaustas, ką galėtų patarti šiuo slidinėjimo kurortu susidomėjusiems skaitytojams, Ignas iš karto perspėjo, kad pradedantiems slidinėtojams nepatartų važiuoti į Val Gardeną, nes jie tik susinervins ir sugaiš visą dieną ieškodami mėlynų trasų, o likusias – beviltiškai ridendamiesi nuo stačių kalnų. „Nebent neskaičiuojate pinigų ir norite mokytis slidinėti ten, kur gražiausi Europoje žiemos vaizdai. O pažengusiems tai yra pati geriausia vieta, nes trasų pasirinkimas 100 kilometrų spinduliu – begalinis, viskas sujungta keltuvais, nėra nei vienos juodos dėmės, pačios trasos išpuoselėtos, prižiūrėtos, sniego sočiai ir t.t.“, – patarimų negailėjo Ignas.

 

Nuotraukos iš Igno asmeninio archyvo

O Jūs jau slidinėjote Italijoje? Kokie Jūsų įspūdžiai? Rašykite komentarą!

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos