Dangaus turizmas

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Rugpjūčio 18d.

Jau kurį laiką atostogas Jurgita Lemešiūtė planuoja atsižvelgdama į tai, kurių valstybių peizažu ji galės grožėtis iš 4 kilometrų aukščio iššokdama parašiutu. „Seniau važiuodavome kažkur kažką pamatyti, pakeliauti, paslidinėti. Dabar viskas pasikeitė. Parašiutizmas užkrečia. Jis kaip liga. Būna, išvažiuoji kur nors į Ispaniją, žiūri į mėlyną dangų, ir galvoji: „Kaip aš čia neturiu parašiuto?!“. Atrodo, kad neturėti galimybės per atostogas iššokti parašiutu – tai pinigų išmetimas į orą“, – šypsojosi mergina.

Jurgitai ši vasara – trečiasis parašiutizmo sezonas. Apie 220 šuolių padariusi mergina iš aukštai grožėjosi ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinių Valstijų, Norvegijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos peizažais. Dar šiais metais ji tikisi atlikti šuolį parašiutu Pietų Afrikos Respublikoje, o netrukus įgyvendinti ir dar vieną svajonę – atlikti šuolį Islandijoje. Jurgita kelioniumanija.lt pasakojo, kad jos atliktų šuolių skaičius palyginti nedidelis – sportininkai parašiutininkai atlieka po 1–2 tūkst. šuolių ir daugiau.

Tai, kad parašiutizmas išties užkrečia, puikiai iliustruoja ir Jurgitos draugo iš Didžiosios Britanijos, pavyzdys: sėkmingą karjerą padaręs teisininkas metė darbą ir pasiėmęs parašiutą išsiruošė metus pakeliauti aplink pasaulį. Vyras savo kelionės maršrutą braižėsi pagal tai, kuriose šalyse ir kuriuose miestuose yra aeroklubai. „Jis jau buvo Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėse Valstijose, Pietų Amerikoje, Afrikoje, taip pat apvažiavo beveik visus Europos aeroklubus“, – pasakojo mergina.

parasiutas2.jpg

 

Įgyvendinta svajonė – Norvegija

Pačios Jurgitos svajonė buvo iššokti parašiutu Norvegijoje. „Šioje šalyje su draugais lankiausi prieš dvejus metus, tačiau tada dar neturėjau tarptautinės licencijos, nes nebuvau atlikusi reikiamo skaičiaus šuolių, todėl šokti parašiutu negalėjau. Tąkart mane pilotas tik paskraidino lėktuvu, – pasakojo mergina. – Pirmojo šuolio metu Norvegijoje nieko nemačiau – reikėjo žiūrėti, kur leistis ir pan. Aplinkui buvo kalnai, reikėjo saugotis, kad į juos neįskrisčiau. Bet vėliau, atlikus kelis šuolius, laiko atsirado viskam. Nors įspūdingus vaizdus matai jau kildamas lėktuvu, tačiau kai iššoki, tie vaizdai atima žadą. Kalnai, kalnų ežerai, ledkalniai. Pasaka.“

Kaip pasakojo Jurgita, iššokus iš lėktuvo laisvas kritimas vidutiniškai trunka apie 60 sekundžių. Tuomet, išskleidus parašiutą, žemyn leidžiamasi dar 3–4 min. Didelį įspūdį merginai paliko ir šuoliai parašiutu Ispanijoje, kur aeroklubas įsikūręs prie pat Viduržemio jūros. „Kitoje pusėje matosi Pirėnų kalnai. Iššoki, labai karšta, bet matai ir snieguotas kalnų viršūnes. Labai gražu“, – įspūdžiais dalinosi mergina.

Ji taip pat pasakojo, kad išskirtinai įspūdingais vaizdais džiaugėsi jos draugai, atlikę šuolius parašiutu Dubajuje. „Abu Dabis parašiutininkams yra tarsi pasaka. Šiame mieste vienas šeichas turi įsirengęs savo asmeninį aeroklubą ir pats nusprendžia, kam leisti šokti parašiutu, kam ne. Mano viena draugė dirba Dubajaus oro linijose ir nuolat vydavo pas šį šeichą šokinėti. Tačiau sykį ji kažką pasakė, kas nepatiko aeroklubo savininkui ir jis jai pusmetį uždraudė pas jį važiuoti“, – pasakojo Jurgita.

Visgi jei norėtų atostogų, kurios visos būtų skirtos išskirtinai parašiutizmui, mergina rinktųsi Jungtines Valstijas. Pasak jos, tam ši valstybė yra ypač pritaikyta. „Čia viskas labai išvystyta. Tarkime, Floridos valstijoje šuoliai vyksta ištisus metus. Čia taip šilta, kad kartais šuoliai nevyksta dėl pernelyg didelio karščio. Lėktuvai į dangų kyla labai dažnai, todėl nereikia sėdėti ir laukti. Susipakavai parašiutą, iššokai, vėl susipakavai, vėl iššokai. Be to, čia labai geri instruktoriai, ypatingas dėmesys skiriamas saugumui“, – pasakojo Jurgita.

Jungtinėse Valstijose ji atliko ir patį geriausią savo šuolį – čia mergina šoko iš 7 kilometrų aukščio, todėl šokant reikėjo užsidėti deguonies kaukes. „Tai šuoliui suteikė dar daugiau jaudulio. Bet tas šuolis buvo pats geriausias mano šuolis“, – džiaugėsi mergina. Ji taip pat pridūrė, kad į kitas valstybes vykti šokti parašiutu įdomu dar ir todėl, kad taip atsiranda galimybė šokinėti su kitais žmonėmis.

parasiutas5.jpg

 

Ne tik pramoga

Parašiutizmas – ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet pirmiausiai – sportas. „Kaip ir oro balionu: yra žmonių, norinčių skristi oro balionu. Jie paskraido vieną kartą ir daugiau nebeskraido. Taip ir su parašiutizmu. Norint patirti aštresnių pojūčių galima iššokti vieną kartą, bet taip pat tuo galima užsiimti kaip sportu“, – pasakojo mergina.

Pasak Jurgitos, yra kelios parašiutizmo disciplinos: formacijos (angl. k. formation) – kai iš lėktuvo iššoka grupė žmonių, visi jie krenta ant pilvo ir atlieka įvairias figūras, pavyzdžiui, žvaigždes; laisvo stiliaus (angl. k. free style), kai iš lėktuvo iššokę parašiutininkai atlieka akrobatinius triukus: špagatus, suktukus ir pan.; laisvo skrydžio (angl. k. free-fly), kai iš lėktuvo aukštyn arba žemyn galva iššokama kartu su grupe žmonių, išsikėlus tam tikrą šuolio tikslą.

„Pavyzdžiui, nusprendžiama, kad iš lėktuvo iššoksime susikibę už rankų, paskui ore apsisuksime ir vėl susitiksime. Kiekvienas šuolis turi tikslą. Kaip ir sporte“, – kalbėjo mergina. Ji taip pat pažymėjo, kad šuolio gerumas dažniausiai priklauso ne nuo to, kur tu šoki, bet nuo to, su kuo tu šoki. „Čia kaip šokis – su vienu partneriu geriau šokasi, su kitu ne taip gerai. Šuolio kokybė priklauso nuo to, kokį kontaktą turi su kitu žmogumi. Aš dažniausiai šokinėju su drauge, su kuria esame taip suėjusios į kontaktą, kad galime padaryti labai daug ką. Žinoma, nuo vaizdų šuolio įspūdingumas taip pat priklauso, bet kai šoki 30-ą kartą tai paskui nebe labai ką matai“, – įspūdžiais dalinosi Jurgita.

parasiutas3.jpg

 

Tarptautinės parašiutininkų stovyklos

Jurgita pasakojo, kad kasmet kiekviena drop zona, t.y. aeroklubas, kuriame renkasi parašiutininkai, organizuoja savaitę ar dvi vykstančias stovyklas, vadinamas „Boogie“. „Šiose stovyklose vyksta įvairūs renginiai ir šuoliai, pavyzdžiui, inhop'ai – kai iššoki ne virš aerodromo, bet kur nors kalnuose, kur parenkama vieta nusileidimui. Tokį šuolį atlikau Norvegijoje: leidomės prie kalnų, o žemėje jau laukė užkurtas laužas, buvo kepamos dešrelės“, – prisiminimais dalinosi mergina.

Jurgitai teko dalyvauti dviejose parašiutininkų stovyklose: Norvegijoje ir Jungtinėse Valstijose. Didelį įspūdį merginai paliko „Boogie“ Norvegijoje, kur buvo organizuojama ekstremalaus sporto savaitė. „Tą savaitę į Norvegiją suvažiavo įvairaus sporto atstovai iš viso pasaulio. Jie atstovavo gal dvidešimčiai skirtingų sporto šakų, tarp kurių: kanojų irklavimui, raftingui, parašiutizmui, paraglaidingui, kalnų dviračių sportui ir kt.“, – pasakojo mergina. Pasak  jos, į šią stovyklą kambarius užsirezervuoti reikia prieš pusmetį, antraip vėliau sudėtinga rasti vietą apsigyvenimui, nes į renginį suvažiuoja daugybė žmonių.

„Buvome užsirezervavę kambarius aeroklube, tačiau kai atvažiavome paaiškėjo, kad įvyko rezervacijos klaida ir mūsų kambarys jau buvo užimtas. Kitą viešbutį pavyko rasti tik už 30 kilometrų nuo stovyklos ir tik vieną kambarį. Visur viskas buvo užimta“, – sakė Jurgita. Ji pasakojo, kad stovykla vyko nedideliame miestelyje, žiemą virstančiame slidinėjimo, vasarą – kitų sportų kurortu. „Į stovyklą suvažiavo per tūkstantį žmonių, kurie domisi parašiutizmu. Visi turėjo apie ką kalbėti. Čia viskas vyko tarsi matricoje, tarsi tikras gyvenimas neegzistuotų. Niekas nešnekėjo apie darbą, niekas nešnekėjo apie pinigus. Po tokių renginių vėliau jau tikrai nesinori važiuoti į Turkiją ar Egiptą“, – kalbėjo Jurgita.

Ji atkreipė dėmesį, kad kelionių organizatoriai išvykų į parašiutininkų stovyklas neorganizuoja – parašiutininkų nėra tiek daug, o stovyklos skirtos būtent jiems. Todėl norintys apsilankyti minėtose stovyklose, turėtų sekti aeroklubų internetinius tinklalapius, kuriuose ir skelbiama visa informacija apie organizuojamą „Boogie“.

parasiutas4.jpg

 

Treniruotis – į užsienį

Paklausta, kaip vyksta parašiutizmo treniruotės, Jurgita pasakojo, kad didžioji dalis veiksmo vyksta ore. „Ant žemės gali pasirepetuoti, kaip išeisi iš lėktuvo. Bet realiai viskas vyksta tik ore. Taip kiekvieną šuolį tobulėji, mokaisi“, – sakė mergina. Ji taip pat pasakojo, kad kartu su parašiutininku šokantis instruktorius gali filmuoti jo šuolį ir vėliau pakomentuoti, kokie veiksmai buvo atlikti neteisingai.

Tačiau parašiutizmu rimtai užsiimantys sportininkai kartais treniruotis vyksta ir į užsienio valstybes, kuriose yra vėjo tuneliai, dažniausiai – į Didžiąją Britaniją, Olandiją ir Rusiją, kurioje neseniai buvo atidarytas naujas vėjo tunelis. „Maskvoje neseniai atidarytas uždaras vėjo tunelis, kurį mes vadiname triūba. Čia pučia labai stiprus vėjo gūsis, leidžiantis parašiutininkui atlikti faktiškai visus norimus veiksmus, todėl daug rimtų sportininkų treniruojasi būtent šiose triūbose“, – kalbėjo Jurgita.

Pati mergina taip pat porą sykių treniravo Didžiojoje Britanijoje esančiuose vėjo tuneliuose. Jos teigimu, čia viskas daug sudėtingiau nei dangaus platybėse, nes vėjo tunelių erdvė ribota. „Pavyzdžiui, danguje atliekant kūlverstį, tavęs niekas neriboja. Tuo tarpu tą patį kūlverstį netiksliai atliekant triūboje, gali atsitrenkti į sieną“, – aiškino Jurgita ir pridūrė turinti draugų, kurie savaitei išvyksta į valstybę, kurioje yra vėjo tunelis ir kiekvieną dieną po valandą–dvi jame treniruojasi.

Mergina taip pat pasakojo, kad pragyvenimui iš parašiutizmo Lietuvoje sąlygų nėra. Tai labiausiai lemia tai, jog šuoliai čia vyksta tik savaitgaliais, be to, sezonas gana trumpas. Tačiau užsienyje nemažai parašiutininkų šiuo sportu užsiima ir kaip pragyvenimo šaltiniu. „Turiu draugų Anglijoje ir Ispanijoje, kurie dirba parašiutizmo instruktoriais arba atstovauja parašiutininkų aprangą siuvančioms bendrovėms. Tai jie visą vasarą važinėja į skirtingas valstybes, kuriose vyksta parašiutininkų stovyklos ir pristato savo prekes“, – pasakojo Jurgita.

 

Paplitęs išsivysčiusiose valstybėse

Parašiutizmas – gana brangus sportas, todėl daugiausiai jis paplitęs išsivysčiusiame pasaulyje. „Pirmiausia, reikia turėti lėktuvą arba galimybę jį nuomoti. Ne kiekvienas lėktuvas gali skraidinti parašiutininkus, jis turi būti tam specialiai pritaikytas. Antra, aeroklubas turi priklausyti Tarptautinei parašiutininkų asociacijai, kitaip šuoliai bus nelegalūs, tai reiškia, kad jokia draudimo bendrovė nedraus nuo nelaimingų atsitikimų. Yra gana daug biurokratinių dalykų, kuriuos turi praeiti, norėdamas įsteigti aeroklubą. Taip jau susiklostė, kad šiuos saugumo reikalavimus dažniausiai atitinka išsivysčiusios šalys“, – pasakojo Jurgita, tačiau pridūrė, kad aeroklubų yra net Indijoje.

Merginos teigimu, parašiutu šokant vieną ar porą kartų, savo parašiuto ir kitų įrengimų turėti nereikia. Tačiau parašiutizmu užsiimant kaip sportu arba laisvalaikio praleidimo forma, visą tai reikia įsigyti. Parašiutas kainuoja 10–15 tūkst. litų. Vieno šuolio Lietuvoje kaina – 50 litų. Kitose valstybėse šuoliai brangesni. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose vienas šuolis kainuoja 24 JAV dolerius (apie 65 litus).

Paklausta, ar Lietuvoje sąlygos parašiutininkams labai skiriasi nuo sąlygų užsienyje, Jurgita tvirtino, kad lietuviai tikrai negalėtų skųstis. „Šią vasarą Pociūnuose vyko mūsų aeroklubo „Boogie“. Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, prastesnės sąlygos yra galbūt tik su apgyvendinimu, nes aeroklubai nepritaikyti tam, kad čia gyventų daug žmonių. Tačiau lėktuvus turime tokius pat gerus, kaip ir visi. Be to, pas mus šuoliai kainuoja daug pigiau, tai visiems didelis pliusas“, – sakė Jurgita.

Ji taip pat pažymėjo, kad nepaisant kitų dalykų, kurie Lietuvoje galbūt ne tokie puikūs, kaip užsienyje, „parašiutininkai yra labai atsipalaidavę“. „Mes kaip didelė šeima“, – sakė Jurgita.

 

Nuotraukos – iš Jurgitos Lemešiūtės fotoarchyvo

 

Taip pat skaitykite:

Idėja savaitgaliui: adrenalinas Siguldoje

Kelionių oru pradžia: „montgolfierai“

 


 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.