Daugiausiai aistrų pasaulyje kelianti siena

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Gruodžio 16d.

Vieną rytą atsikėlę ir žvilgtelėję pro langą, nemažai palestiniečių nustėro: jie išvydo ne savo darže augančius pomidorus ir morkas, bet didžiulę, pilką ir šaltą sieną. Aštuonis metrus aukščio siekiančias betono plokštes, už kurių liko žmonių žemės su augintomis gėrybėmis. Siena nebuvo pastatyta per naktį, tačiau jos atsiradimo pasekmės daugeliui palestiniečių buvo staigios ir itin skaudžios: dalis jų neteko žemių, dalis prarado verslą ir pragyvenimo šaltinį, dalis buvo atskirti nuo savo artimųjų.

Gera tvora padeda kaimynams gerai sutarti. Tačiau tik ne tada, kai ją pastatai savo kaimyno teritorijoje. Taip mano Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Teisingumo Teismas. Tačiau Izraelio pozicija kiek kitokia. Prieš mažiau nei dešimtmetį palei 1967 metais de facto nubrėžtą sieną tarp Izraelio ir Vakarų Kranto pradėjusi statyti sieną, žydų valstybė atskyrė palestiniečius nuo jų bendruomenių, derlių, mokyklų, verslų. T.y. jei prieš pastatant sieną palestiniečio vaiko mokykla buvo visai netoliese, o pastačius minėtą sieną atsidūrė už jos, vaikui faktiškai nebeliko galimybės į tą mokyklą patekti – perėjimo per sieną punktų yra kur kas mažiau, nei norėtųsi, be to, kirsti sieną leidžiama ne visiems ir ne visada. Lygiai taip pat su viskuo kitu – jei dar vakar palestinietis augino darže pomidorus, o šiandien atsikėlęs pamatė, kad tie pomidorai liko už sienos, jam nebeliko nieko kito, kaip susitaikyti su tuo, kad neteko ne tik derliaus, bet ir visų savo žemių.

Palestiniečiai šią sieną vadina „Apartheido siena“ ir nuogąstauja, kad jos statymas – tai etninio valymo kampanijos dalis. Savo ruožtu Izraelis atkerta, kad ši siena – tai „Saugumo barjeras“, kuris galėsiąs būti nugriautas, kai dvi tautos pasieks istorinį taikos susitarimą. Anot žydų valstybės, statomos betono plokštės yra būtinos šalies piliečių saugumui užtikrinti.

Drąsesni palestiniečiai po sienos pastatymo prie jų namų, stengiasi ir toliau gyventi įprastą gyvenimą: ir toliau eiti į darbus, mokyklas, ligonines. Jie tai daro arba susirasdami vietas, kur siena kiek žemesnė, arba atrasdami plyšius tarp neužbaigtų statyti sienos dalių. Izraelis tai žino. Tačiau kadangi didžioji dalis savižudžių sprogdintojų į Izraelio teritoriją patekdavo pereidami patikrinimo punktus, o ne prasmukdami per sienos plyšius, teritoriją saugantys kariai atlaidžiau žiūri į per sieną su knygomis lipančius jaunuolius, ar per plyšį su pirkiniais prasibrauti mėginančias moteris. Griežtai elgiamasi su tais, kurie kirsti sieną bando išsikasdami požeminius tunelius – atradę juos, izraeliečiai susprogdina. Nors tikslios statistikos, kiek žmonių žuvo dėl priežasčių, susijusių su sienos statybomis nėra, kai kurie palestiniečių teisių aktyvistai tvirtina, kad vien per pirmuosius šios sienos statymo metus, t.y. iki 2005 metų, dėl „Apartheido sienos“ žuvo daugiau nei 500 civilių palestiniečių.

izraelis-palestina.JPG

Tačiau besikeičianti Izraelio valdžia kartoja tą patį: pastatyta siena padėjo gerokai sumažinti palestiniečių radikalų smurtą prieš izraeliečius ir sustiprinti žydų tautos saugumą. Taigi sienos statyba pasitvirtino ir jos statymo darbai tęsiami ir toliau, visiškai ignoruojant ne tik pačius palestiniečius, bet ir tarptautinę bendruomenę, Tarptautinį Teisingumo Teismą ir jo poziciją šiuo klausimu.

Kai kurios sienos dalys yra elektrifikuotos, kitos apjuostos aštria viela, prie dar kitų iškasti grioviai. Palyginimui, garsioji Berlyno siena buvo 4 metrų aukščio, t.y. perpus žemesnė, nei Izraelį ir Vakarų Krantą skirianti siena.

izraelis-palestina2.JPG

 

Teigiama, kad kai ši siena bus visiškai užbaigta statyti:

  • jos ilgis sieks apie 680 kilometrų, t.y. siena bus du kartus ilgesnė, nei tarptautinės bendruomenės nubrėžta Žalioji linija, turėjusi tapti žydų ir palestiniečių tautas skiriančia siena, ir triskart ilgesnė, nei Berlyno siena;
  • 80 proc. šios sienos bus pastatyta palestiniečių teritorijoje;
  • tokiu būdu Izraelis bus aneksavęs 46 proc. Vakarų Kranto teritorijos;
  • iš istorinės Palestinos teritorijos, kurioje dar vos prieš šimtmetį didžiąją dalį sudarė palestiniečiai, šiai tautai (apie 2,3 mln. žmonių) liks vos 12 proc.

Įdomumo dėlei: pastatyti vieną šios sienos kilometrą Izraeliui kainuoja 2-3 mln. JAV dolerių (5,2-7,8 mln. litų).

izraelis-palestina3.JPG

 

Taip pat skaitykite:

Tragiškos žydų istorijos simbolis: Masada

10 žymių istorinių sienų

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Daudiau info: https://a.pgtb.me/X267SkUkraina7Dnuo - 297 Eur (1)