Dvi valandos siaubo oloje

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Balandžio 27d.

Guačaros ola – ilgiausia Venesueloje, tačiau vien dėl to į ją keliauti nebūtų taip įdomu. Svarbiausia turistų traukos priežastimi tampa 15 tūkstančių šios olos gyventojų guačarų. Tai unikalūs nakties paukščiai, gyvenantys aklinoje tamsoje ir savo kranksėjimu virpinantys net drąsiausių olos lankytojų nervus.

Vos pusšimtis kilometrų nuo jūros ir jūs jau Karipėje, maloniame Venesuelos kalnų miestelyje, kurį labiausiai išgarsino minėtoji ola. Jau pačioje miestelio pradžioje jus pasveikina kelių metrų dydžio rudo paukščio statula – tai tas pats guačara, angliškai dar vadinamas naftos paukščiu („oil bird“).

Už kelių kilometrų esančioje oloje netrukus sutiksite didžiausią šalyje šių paukščių populiaciją. Tūkstančiai jų kiekvieną dieną leidžia tamsoje, laukdami saulėlydžio, o tada visi kartu išlekia ieškoti maisto. Jie – vegetarai, todėl per naktį pašienavę aplink augančius vaismedžius dar prieš patekant saulei visi vėl sutartinai grįžta į olą.

Atvykus prie šios olos tenka sumokėti kelis bolivarus už įėjimą ir kiek palaukti, kol bus suburta keliolikos žmonių grupė. Savarankiškai brautis į guačarų karalystę neleidžiama, taip pat negalima turėti žibintuvėlių, pirmoje olos dalyje negalima fotografuoti su blykste ir saugumo vardan nerekomenduojama nuklysti į olos pakraščius.

Jau pats įėjimas į olą atrodo baugiai – tokia tamsi skylė, kurios viršų paįvairina įvairiausių keistų formų varvantys stalaktitai. Gidas atsineša lempą, ir vedasi vidun. Pirmieji metrai apgaulingi, nes vis dar pakanka iš įėjimo skylės sklindančios šviesos ir viskas atrodo gana paprasta. Deja, greitai ta šviesa baigiasi ir tampa šiek tiek neramu dėl garsėjančio paukščių kranksėjimo viršuje.

Blykstę naudoti griežtai draudžiama, kad netrukdytume guačarų, tad susitaikome su mintimi, kad šių paukščių įamžinti nepavyks. Net ir nesinorėtų – panašu, kad mūsų vizitas sujaukė jų ramybę, todėl virš galvų vis garsėja kranksėjimas ir visai greta orą kapoja galingi sparnai. Guačaros čia šeimininkai, o mes tik įsibrovėliai, todėl stengiamės bendrauti pašnibždomis ir tyliai džiaugiamės, kad tie paukščiai – vegetarai.

Šiame urve gyvena keli tūkstančiai guačarų, kurių kranksėjimas gali įbauginti ne mažiau už A. Hičkoko „Paukščius“. Įsivaizduokite varnos kranksėjimo, kiaulės kriuksėjimo ir garsiausio girdėto knarkimo mišinį. Tada prisiminkite, kad esate oloje, kur visiškai tamsu (išskyrus gido lemputę, daugiau jokių šviesų), o aplink esantys skliautai visus garsus kelis kartus padidina. Trumpiau tariant net ir stiprių nervų žmogus tikriausiai nenorėtų čia atsidurti vienas.

Toliau dar įdomiau, nes pakampėmis pradeda šmirinėti baltosios statistinio katino dydžio pelytės. Jos tikriausiai irgi pusaklės arba labai smalsios, nes olos lankytojus pasitinka visai greta jiems nutiesto takelio. Jei esate paskutinis voroje, galite pajusti, kaip nutolus gido nešamai švieselei, „pelytės“ įsidrąsina ir pradeda šmirinėti visai čia pat, už nugaros.

Maždaug įpusėjus urvui, siaubai baigiasi – įžengiame į zoną, kur guačaros nebegyvena, tad vėl galima fotografuoti su blykste ir gėrėtis vis įmatresniais požemių varvekliais. Gidas šneka nedaug, bet vis mėgsta ką nors pajuokauti apie „aną galą“. Stalaktitai ir ypač kai kurie ant žemės susiformavę stalagmitai šiek tiek primena vyriškus falus, tad gidas periodiškai jaučia pareigą apie tai informuoti.

Ekskursija jau pradeda atsibosti, o urvas vis dar tęsiasi gilyn. Ir tik tada, kai pradedame nebeskirti stalagmitų nuo savo grupės draugų, gidas praneša, kad įveikę 1,2 kilometro priėjome urvo galą. Valio! Pora profilaktinių kadrų ir žvilgsnis į laikrodį – lindome į kalną lygiai pusantros valandos. Agal grįžtame per dvidešimt minučių.

Mums nuotykių čia jau užtenka, tačiau jei susigundysite jūs, galite patirti dar vieną nuotykį. Susitarus su parko vadovybe, prie pat olos galima pasistatyti palapinę ir praleisti čia naktį. Labai jauku nebus, tačiau turėsite galimybę stebėti nepakartojamą reginį, kai tūkstančiai gigantiškų paukščių vakare iš olos išlėks ieškoti maisto.

Alfa.lt logo1-1.gif

Taip pat skaitykite:

Aukščiausio pasaulio krioklio paieškos



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.