Gamtos kampeliai Vilniuje

Autorius: Raminta Žalkauskaitė | kelioniumanija.lt , 2010, Balandžio 22d.

Kiekvienas sostinės gyventojas ir dažnas miesto svečias žino Katedros aikštę, Gedimino pilį ar Šv. Onos bažnyčią. Tačiau jūs taip pat galite iš naujo atrasti Vilnių čia aplankydami žalius gamtos kampelius.


Liepkalnio kalnas


Liepkalnyje, prie Minsko plento ir Žirnių gatvės sankryžos, iškyla aukščiausia vieta sostinėje – Laimio kalnas (235, 12 m). Įdomu, kad kalnas taip pavadintas slidinėjimo entuziasto Laimio Janutėno garbei, jis su bendraminčiais šį kalną paaukštino net 16 metrų.

Nuo šio kalno galima pamatyti įspūdingą panoramą: urbanizuoto ir natūralaus gamtinio kraštovaizdžio sandūrą. Į rytus ir šiaurę plyti Pavilnių regioninis parkas, pasižymintis unikalia Vilnios slėnio gamta ir istorijos paveldo įvairove. Keliautoją žavi unikalus ledynų suformuotas erozinis Ribiškių kalvynas, raguvų rėvomis srūvantys šaltiniai, maži upeliai, kurie slėnyje susilieja į veržlųjį Kaukysos upelį. Analogo neturintis raiškus reljefas primena gigantišką vėduoklę.


Belmonto užtvanka

Vilnios vingio dešiniajame krante XIX a viduryje prancūzas Karolis de Vimas pastatė mūrinį vandens malūną su prietaisu, kitus gamybinius ir ūkinius pastatus. Vėlesni savininkai išplėtojo malūno aprūpinimo vandeniu sistemą: pastatė betoninę užtvanką, įrengė privedimo ir nuvedimo kanalus, ant jų pastatė tris medinius tiltus, vandens reguliavimo įrangą. Pagal malūno įkūrėjo tautybę prancūžiškuoju vadintas malūnas veikė beveik iki XX a. pabaigos.

Bėgant metams Vilnios vandenų plaunama nuolaidi užtvanka įgavo krioklių pavidalą, tad dažnai ir visa vietovė pavadinama Belmonto kriokliais.

Dabar šioje teritorijoje įsikūręs Belmonto pramogų ir poilsio centras restauravo ir ilgaamžį malūną, ir visus kitus išlikusius komplekso statinius.


Pūčkorių atodanga


Pučkorių atodanga – tai Vilnios slėnyje aršios upės srovės suformuotas atviras skardis. Šis unikalus gamtos objektas 1974 m. paskelbtas geologijos paminklu. Atodangos sluoksnius tyrinėję specialistai yra aptikę ir dinozaurų išgarsintos mezozojinės eros, ir juros periodo uolienų su senovinės faunos liekanomis.

Nuo atodangos viršaus atsiveria turbūt viena gražiausių Vilniaus apylinkių panoramų: giliame slėnyje vingiuoja Vilnia, o už jos – išlikę buvusio palivarko ir patrankų liejyklos pastatai ir tvenkiniai. Toliau – upės užtvanka, buvusio prancūziško vandens malūno teritorija su tilteliais.

Aukštai iškilusi Pučkorių atodanga gražiai atrodo ir iš slėnio apačios. Į ją iš įvairių vietų galima pažvelgti keliaujant patogiu Pavilnių parko pažintiniu taku, prasidedančiu prie Pučkorių piliakalnio.


Pūčkorių piliakalnis ir Pavilnių parko pažintinis takas


Pūčkorių piliakalnis – valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Šalia piliakalnio rasti titnago dirbiniai, keramikos fragmentai byloja, kad netoliese buvo akmens amžiaus gyvenvietė. Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama per 800 piliakalnių. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros iki XIII-XIV amžių.

Stataus nupjauto kūgio formos 11-19 m aukščio kalno viršūnėje dar išlikusios pylimo žymės. Nors piliakalnis apaugęs medžiais, kylant laiptais ir nuo jo viršaus matyti gražiai sutvarkyta Belmonto pramogų ir poilsio parko teritorija, papėdėje vingiuojanti Vilnios upė.

Šalia piliakalnio prasideda pažintinis pėsčiųjų takas. Čia galite pasirinkti kelis maršrutus. Vienas jų vingiuoja pro Saulės laikrodį, Pūčkorių palivarko sodybą, XVIII-XIX a. patrankų liejyklą ir senuosius tvenkinius. Arba galite pirmiau pasukti Belmonto užtvankos link, o grįždami jau minėtu taku pamatyti, kaip Pūčkorių atodanga atrodo iš apačios. Informaciniai stendai ir krypties nuorodos neleis pasiklysti.


Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodas


Vilniaus pakraštyje įkurtas VU Kairėnų botanikos sodas. Jame didžiausia Lietuvoje augalų įvairovė vienoje vietoje (apie 9000 pavadinimų). Beveik 200 ha užimanti sodo teritorija žavi įspūdingu kraštovaizdžiu – raižytomis kalvomis, slėniais, tvenkiniais, senais medžiais.

Restauruoti Kairėnų dvaro pastatai ir atnaujintas angliškas parkas yra tikra sodo puošmena, kurią būtina aplankyti, kaip ir rododendryną, rožių ar dendrologines kolekcijas. Sodo takais galima keliauti ne tik pėsčiomis, bet ir raitam, riedėti karieta ar vežimaičiu, o žiemą – rogėmis, tačiau šias paslaugas reikia užsisakyti iš anksto.


Vingio parkas


Neries vingyje įsikūręs parkas (162 ha) – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės, čia yra ir stadionas. Rytinėje parko dalyje, tarp M.K. Čiurlionio gatvės ir Neries – Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių kapinės.

Viena VU botanikos sodo dalis yra ir Vingio parke. Čia šiuo metu 7,5 ha plote auginama apie 4000 rūšių augalų ir veislių, šiltnamiuose – dar apie 900. Pavasarį sodas svaigina tulpių ir hiacintų spalvomis, liepą – lelijų švente, rudenį – vėlyvių ir krokų paradais.


Šeškinės ozas


Šios vietos reljefą prieš 16-18 tūkst. metų suformavo ledynas. Vanduo, tekėdamas ledo plyšiu, sukaupė įvairių medžiagų sąnašų.

Ledynui visiškai ištirpus šios sąnašos sudarė pailgą vingiuotą kalvagūbrį iš žvyro, smėlio ir riedulių besitęsiantį 1160 m. Ozas – gana retas geologinis darinys pasaulyje, 1964 m. paskelbtas Lietuvos gamtos paminklu.

Šeškinės ozas – salelė gaivaus oro miesto triukšme. Nuo vieno iš šių kalvagūbrių, šalia kurio yra prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, atsiveria puikūs moderniojo Vilniaus dangoraižiai ir kitapus Neries į kalvas kylančio miesto centro panorama. Vasarą vilniečiai čia mėgsta pasivaikščioti, pabėgioti, žiemą – paslidinėti.


Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis ir piliakalnio atodanga


Rytuose prie TV bokšto driekiasi viena seniausiai saugomų sostinės gamtos teritorijų – Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis (101 ha). Jis apima griovių išraižytus, šaltiniuotus Neries slėnio šlaitus nuo Žvėryno iki Lazdynų.

Labiausiai viliojanti draustinio vieta – aukštas Piliakalnio atodangos skardis, nuo kurio atsiveria plati panorama į ramų Neries slėnį. Iš čia kaip ant delno matyti kitapus upės plytintis Vingio parkas, jo žalumoje ryškėjantys stadiono ir Vilniaus universiteto Botanikos parko kontūrai, baltas estrados puslankis. Kairėje – upės srovę skiriančios dvi salos, ties jomis šiame slėnio šlaite – Karoliniškių griova, dešinėje – parodų centras Litexpo.

 

Verkių regioninis parkas ir Verkių dvaro sodyba

 

Vilniaus miesto ribose esantis Verkių regioninis parkas stebina savo žaluma – daugiau nei tris ketvirtadalius parko teritorijos užima miškai. Vilniečiai ir miesto svečiai yra pamėgę parko teritorijoje tyvuliuojančius Žaliuosius ežerus, o Verkių dvaro ansamblis vilioja ramia atmosfera.

Verkių dvaros sodybos parkas buvo pradėtas planuoti dar XVI a. Parko lankytojai gali paganyti akis žvelgdami nuo skardžio į vaizdingą Neries vingį. Netoli regyklos, Lizdeikos šventyklos vietoje, yra aukuras, prie kurio ir šiandien susirenka senojo pagoniškojo tikėjimo puoselėtojai.

Verkių pavadinimo kilmė siejama su legenda apie Krivių Krivaičio sūnų Lizdeiką. Šioje vietoje erelio lizde medyje buvo rastas verkiantis kūdikis, kuriam duotas Lizdeikos vardas. Lizdeika užaugęs tapo vyriausiuoju kriviu, o vietovei teko Verkių pavadinimas.

Regioniniame parke yra ir svarbi maldininkų traukos vieta – Vilniaus Kalvarijos, arba Kryžiaus kelias.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.