Genujos akvariumas

Autorius: Italija.lt , 2007, Birželio 20d.

„Už devynių girių, devynių upių, devynių ežerų, devynių kalnų, giliai, giliai jūroje plyti beribė vandens karalystė“… Tokia pradžia idealiai tiktų mūsų pasakai apie „Genujos akvariumą“. Viename seniausių ir legendomis apipintame Italijos uostų, gana šiuolaikiškame pastate įsikūręs mūsų pasakos objektas. Iš tolėliau jis panašus į didžiulį laivą, skrodžiantį vandenyną. „Genujos akvariumas“ buvo pastatytas 1992 metais, penkišimtosioms „Naujojo Pasaulio“ atradimo metinėms paminėti ir šauniai pasitarnavo rekonstruojant senąjį uostą – „Porto Antico“. Akvariumo interjerą sukūrė amerikiečių architektas Peter‘is Chermayeff‘as, norėjęs kardinaliai pakeisti standartinio akvariumo koncepciją. Buvo siekiama lankytojui sudaryti įspūdį, tarsi jis laiku ir erdve keliauja povandeniniame pasaulyje. Publikai atidarytas 1993 metais, spalio 15 dieną, kiekvienais metais sulaukiantis vidutiniškai 1 000 000 lankytojų, galinčių grožėtis 71 ekspoziciniu akvariumu 10 000 kvadratinių metrų plote, „Genujos akvariumas“ tituluoja save didžiausiu akvariumu Europoje. Nuo 1998 metų vasaros ekspozicijų plotą papildė „Didysis mėlynasis“ laivas – tikras laivas, kurio papildomą 2500 kvadratinių metrų erdvę personalas išnaudojo autentiškoms Viduržemio jūros ir tropinės platumos ekosistemoms sukurti.

Pagrindinė akvariumo misija – ugdyti žmonių sąmoningumą saugant gamtą, atkreipti dėmesį į vandens ekosistemų puoselėjimą. Ypatingas dėmesys skiriamas moksleiviams ir mokytojams. Kiekvieną dieną mokinių grupės laukiamos akvariume ir kviečiamos dalyvauti įgyvendinant didaktines ir šviečiamąsias programas. Ekspozicijos nuolatos papildomos, siekiant, kad lankytojai sugrįžtų ir jiems nebūtų nuobodu. Taigi ir mes suintriguoti iškalbingos statistikos „grimztame į gelmę“…

Pirmame, mus pasitikusiame akvariume, atkurta senojo uosto ekosistema, tokia, kokia ji buvo penkioliktame amžiuje. Atvirai pasakius, didelis akvariumas atrodo gana niūriai ir nesukelia ypatingo įspūdžio: raudonos jūros žvaigždės, jūrų plukės, kefalės. Kyla klausimas, kodėl reprezentacinis akvariumas atkuria gana skurdžią senovinio uosto aplinką. Atsakymas labai simbolinis. Akvariumas skirtas paminėti „Naujojo Pasaulio“ atradimo metinėms, todėl ir pirmajame akvariume siekta pavaizduoti autentišką tų laikų uosto, iš kurio išplaukė didieji tyrinėtojai, gyvūniją.

Negaišdami einame prie kitų akvariumų, kur galima išvysti spiečių medūzų skirtingose augimo stadijose – nuo mikroskopinių dalelių iki peršviečiamų suaugėlių. Cilindro formos akvariume, pačiame aukščiausiame ir talpinančiame 30 000 litrų vandens, sukurtas nuolatinio sūkurio efektas, tam, kad čia dideliame būryje gyvenančioms sardinėms, būtų sudarytos gamtai artimos sąlygos. Toliau šviesiame ir erdviame akvariume viražus suka dėmėtieji ruoniai. Kurie įmantrias kilpas atlieka beveik pilvais prisiglausdami prie stiklo. Čia gyvena ruoniukė, vardu Penelopė, kuri gimė tik atlikus Cezario pjūvį ir yra vienintelė tokia pasaulyje. Tačiau ši ypatinga istorija nesugraudino jos mamos, kuri nepanoro rūpintis mažute, todėl jos tėveliais drąsiai gali save vadinti akvariumo personalas. „Atsibučiavę“ su Penelope ir jos artimaisiais, traukiame prie gigantinių Japonijos krabų, mosuodami visomis kojomis ir, matyt, žinodami, kad yra vieni didžiausių pasaulyje, tikisi mus įbauginti. Įdomu, ką į tokius grasinimus atsakytų jūros gėrybių mėgėjai… Pamoję atgalios, artinamės prie mums įdomiausio ir labiausiai kvapą gniaužiančio akvariumo, užimančio net du aukštus.

Iškaboje teigiama, kad tai pačią prasčiausią reputaciją užsitarnavusių žuvų buveinė. Čia lengvai vingiuodami uodegomis ratus suka rykliai. Šalia, tarsi sulėtintame filme, tingiai juda žuvys – mėnuliai. Žmonių pasaulyje toks individas greičiausiai gautų Kvazimodo pravardę. Ant dugno „ gulinėja“ pjūklažuvė. Tačiau negalime atitraukti akių nuo keliomis eilėmis išsidėsčiusių aštrių ryklių dantų, negalime nesižavėti grėsmingos išvaizdos ir plastiškų judesių simbioze. Akvariume plaukioja tropinėse platumose gyvenantis smėlinis ryklys, kurio patelė atplaukusi į seklius vandenis atsiveda jau gyvus palikuonis. Taip pat tingiai, kaip ir žuvis pjūklas ant dugno įsitaisęs ryklys – angelas. Matyt, pavadintas taip todėl, kad minta moliuskais, kurių ieško jautrių ūselių pagalba. Jo kūnas gana plokščias ir spalva tokia, kad ramiai atsigulęs ant smėlio tampa beveik nematomas. Tikras angelas!

Šio 23 metrų ilgio ir 1 200 000 litrų talpos akvariumo karalius – tigrinis ryklys. Vienas didžiausių „kanibalų“ ryklių giminėje. Jis lėtai plaukioja lengvai pravėręs burną, pilną aštrių kaip pjūklas dantų, tarsi norėdamas pademonstruoti, jog nėra dūmų be ugnies. Toks yra šios žuvies kvėpavimo būdas. Iš tiesų, žinodami, jog mokslininkams daugiau kaip 70% vandenynų gelmių paslapčių yra nežinoma, turime pripažinti, jog ryklių pavojaus burbulas yra gerokai išpūstas. Viduržemio jūroje gyvena maždaug penkiasdešimt skirtingų rūšių ryklių, kurių tarpe gali pasitaikyti ir baltųjų ryklių, bet tik keturių rūšių rykliai, neprovokuojami gali būti pavojingi žmogui. Tačiau tikrai nėra reikalo jūroje braidyti iki kelių. Per pastaruosius 100 metų Viduržemio jūroje mažiau nei 20 žmonių neteko gyvybės po susidūrimo su rykliais. Jei susimastysime, kokia statistiškai paskaičiuota grėsmė mūsų laukia kiekvieną dieną greitkeliuose. Mitu pavadintume nuomonę, jog rykliai – nepasotinami plėšrūnai nuolatos ieškantys grobio. Akvariume gyvenantys individai maitinami tik tris kartus per savaitę, gaudami tik po vieną ar po pusantro kilogramo žuvies. Jei laisvėje ryklys sumedžioja stambų grobį, po to, dėl unikalios virškinimo sistemos jis gali išbūti neėdęs net porą mėnesių.

„Cinque Terre“ akvariume atkurta visiškai netoli Genujos esančio unikalaus kampelio povandeninė kopija, atspindinti Ligūrijos regiono pakrantės gyvūniją.

Iš toli mums šviečia didžiulis, skaidrus akvariumas. Iškaboje teigiama, jog čia turėtų plaukioti linksmieji jūrų išminčiai – delfinai. Tačiau nematėme nei vieno, pasirodo pavėlavome, visi išplaukė ilsėtis. Ką gi darysi, einame toliau.

Valio! Mes jau Karibuose! Koraliniai rifai, tiesa netikri, visu gražumu mums atsiveria iš balkono. Niekas nedrįso, o matyt ir nebuvo leidžiama, ardyti tūkstantmečius besiformuojančių rifų, kurie per metus „paauga“ ne daugiau nei tris centimetrus. Šiame imitaciniame rife ramiai sau gyvena žaliasis vėžlys, vardu Aris – 120 centimetrų ilgio ir 130 kilogramų svorio, papuolęs į akvariumą, svėrė vos 11 kilogramų. 1991 metais jį, kaip kontrabandą, neteisėtai iš Maldyvų atsivežė vienas italas. Vėliau vėžlys buvo paliktas viename delfinariume, o po to pateko į Genujos akvariumą. Deja, sugražinti į natūralią aplinką jau buvo neįmanoma, nes jis neturėjo, jokių kilmę patvirtinančių dokumentų, leidžiančių spręsti, ar jis galės išgyventi jūroje. Atokiau įsikūręs ryklys – auklė. Pavadinimas irgi gana simbolinis. Ši žuvis minta moliuskais nuo dugno, tam pritaikytas ir žandikaulis. Kalbama, jog kai kurių populiacijų, gyvenančių pakrantėse, vaikai išmoksta plaukti laikydamiesi šioms žuvims už uodegos. Bet viskam yra ribos. Žinoma faktų, jog šie rykliai gali sužaloti nenaudėlius, įkyriai trukdančius jų ramybę. Už suskilusių senovinių ąsočių slepiasi kita jūrų plėšrūnė – žalioji murena. Visada pražiojusi burną ir nutaisiusi gąsdinančią fizionomiją – tokią nuomonę apie save sukūrė ši „žuvelė“. Tačiau kaip žinome įvaizdis dar ne viskas! Taip jos pumpuoja vandenį į žiaunas ir kvėpuoja.

Takelis veda į „Didžiojo Mėlynojo“ laivo triumą, paverstą labai jaukia ir šiuolaikiška ekspozicija, skirta didiesiems atradėjams ir mokslininkams: Kristoforui Kolumbui, Kapitonui Kukui, Darvinui, kurie atrasdami naujus vandenų kelius tapo gamtos tyrinėjimo pionieriais. Čia jaučiamės, tarsi tapę netikėtumų, nuotykių ir atradimų žadančios ekspedicijos dalyviai. Nuo spalvų įvairovės raibsta akys. Atogrąžos, grandiozinė Madagaskaro erdvė, kur augalai „implantuoti“ į specialų audinį sienoje, sudarydami neįžengiamų džiunglių įspūdį. Ne paslaptis, jog žalieji augalai, tam, kad egzistuotų atlieka fotosintezę, kuriai būtina šviesa, o čia dieną vyrauja prietema. Pasirodo, naktį, kai nebėra lankytojų, šiems augalams išaušta diena – šviečia speciali šviesa.

Grožėjomės Madagaskaro įlanka ir Viduržemio rifų aplinka, kol atėjome iki seklaus ir atviro rajų akvariumo. Pradžioje stebėjomės matydami, kaip lankytojai lengvai pliuškena rankas įkišę į vandenį. Tada, kuri nors ant dugno gulinti raja, pakyla į paviršių ir ją galima švelniai paglostyti. Neatsispyrėme ir mes. Papliuškenus ranka prisiartino raja, kurios netikėtai šiurkšti oda šiek tiek išgąsdino. Pasirodo, čia gyvena dviejų rūšių rajos, vienos švelnios, kaip aksomas, kitos šiurkščios, tarsi, švitrinis popierius. Visoms joms, kaip teigiama informacinėje lentelėje, neskausmingu būdu buvo pašalinti nuodingi spygliai, styrantys uodegoje, todėl jokio pavojaus nekyla. Tiesa ir čia negalima perlenkti lazdos: taškytis, griebti žuvį, liesti jos akis ar kvėpavimo plyšius.

Užsibuvę pas ryklių giminaites rajas, dar turime spėti pas pingvinus. Atvirai kalbant, šie paukšteliai, patys linksmiausi akvariume. Mažos mergytės, prisiglaudusios prie akvariumo stiklo, ryškūs bateliai, taip sudomino vieną išdykusį pingviną, kad jis ėmė sekioti mergytę, lygtai taikydamasis nugnybti batelio kraščiuką. Pabaksnojome pirštu į stiklą ir jis jau čia – akimirką žvelgia įdėmiai ir mąsliai, o žiūrėk, jis jau švyst ir kitoj pusėje.

Dar bėgom, bėgom, per mangroves, buvom Raudonojoj jūroj, grožėjomės koralais, buvom cilindrinių akvariumų kambary, Centrinės Amerikos džiunglėse, bet juk negalim Jums visko išduoti – nebus įdomu patiems. Todėl pasiimkite fotoaparatą ar video kamerą ir pirmyn!

Šiek tiek statistikos. „Genujos akvariume“:

6000 gyvūnų

600 gyvūnų rūšių

200 augalų rūšių

2 cm mažiausio stuburinio, gyvenančio „Genujos akvariume”, ilgis

5 mm mažiausio gyvūno, gyvenančio „Genujos akvariume”, ilgis

2,5 m didžiausio gyvūnų, gyvenančio „Genujos akvariume”, ilgis

20 t maisto, suvartojama per metus

54 kg šviežių salotų, suvartojama per savaitę

1.200.000 lankytojų per metus

11.000.000 lankytojų per visą darbo laiką, nuo atidarymo 1993 metais

71 ekspozicinis akvariumas (5 dviaukščiai)

2 h vidutinė laiko trukmė, reikalinga apžiūrėti „Genujos akvariumą“

1.200.000 l vandens kiekis didžiausiuose ekspoziciniuose akvariumuose

6.000.000 l vandens kiekis visuose „Genujos akvariumo“ akvarimuose

330 m ekspozicijos ilgis

100 m “Mėlynojo laivo” ilgis

10.000 m2 ekspozicijų plotas

500 m2 Madagaskaro ekspozicijos plotas

25 cm storiausio akvariumo stiklas

160 km vamzdynų, kuriais tiekiamas vanduo į akvariumus, ilgis

250 darbuotojų dirba akvariume

15 Eur bilieto suaugusiam kaina



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos