Įveikti Amazonę: varginanti pradžia

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Liepos 20d.

Šį kartą į Braziliją atvykstame neturėdami planų pailsėti Kopakabanos paplūdimyje ar pasigrožėti Iguazu kriokliais. Norime įveikti šalies šiaurėje išsišakojusią upių karalienę Amazonę ir tam nepagailėsime nei laiko, nei jėgų. Mūsų tikslas yra perplaukti Amazonę nuo žiočių Brazilijoje iki ištakų Peru – tai daugiau nei 6000 kilometrų keliaujant vandeniu.

Begalinės Amazonės baseino džiunglės jau nebegali pasididžiuoti legendinėmis karingų moterų gentimis, tačiau indėnų čia užtenka.Vieni glaudžiasi mažuose nameliuose prie pat upės, kiti šimtus metų gyvena džiunglių gelmėse ir galbūt dar nėra atrasti civilizuoto pasaulio. Nenuostabu: pavojingi gyvūnai, vabzdžiai ir milžiniški negyvenami miškų plotai stabdo net pačius atkakliausius nuotykių ieškotojus.

Sausumos kelių čia beveik nėra, todėl visas gyvenimas verda Amazonėje ir jos intakuose. Indėnų vaikai nuo vaikystės svajoja ne apie prabangius automobilius, bet apie galingus valčių variklius. Prie namų nėra sodų su obelimis ar vyšniomis – juos atstoja iš vandens styrančios palmės, kurių pavėsyje iki kaklo įbridusios į gelsvą Amazonės vandenį nuo dienos kaitros ginasi karvės.

Kelionė nuo vieno miesto iki kito čia matuojama ne kilometrais ar valandomis, bet dienomis ir savaitėmis. Amazone plaukiantys keleiviniai laivai gabena šimtus keleivių ir įvairiausių krovinių, plėšdami už kelionę nemažą kainą. Jie gali sau tai leisti – kitos alternatyvos Amazonėje tiesiog nėra.

Džiunglių iššūkis

Norėdami pradėti savo kelionę Amazone, pirmiausiai turime pasiekti jos žiotyse įsikūrusį Makapos miestą. Distancija nuo Prancūzijos Gvianos sienos nėra labai didelė – kiek daugiau, nei 500 kilometrų, tačiau keliauti reikia per džiungles, o drėgnuoju metų sezonu tai yra nelabai maloni naujiena.

Šeštą valandą vakaro iš pasienio miestelio Ojapoko išvažiuojančio autobuso vairuotojas tvirtina, kad Makapoje atsidursime kitos dienos ryte, tačiau akivaizdu, kad pats tuo nelabai tiki. Greitai suprantame, kodėl – po dviejų važiavimo valandų autobusas sustoja akliname kamštyje.

Taip, aš nesuklydau – Amazonės džiunglių keliuose irgi būna kamščių ir jie dar pavojingesni už miesto automobilių spūstis. Štai, mūsų kelią pastojo dumbliname kelio ruože nuslydęs sunkvežimis, kurio priekaba užblokavo pusę kelio. Kitą pusę užblokavo antras užklimpęs automobilis.

Kol vairuotojai savo nesėkmę skandina stiprios degtinės lašuose ir garsiai klausosi iš magnetofono sklindančių lotyniškų ritmų, mes laukiame autobuse, kol kas nors teiksis ištraukti sunkvežimius ir leis mums važiuoti toliau. Deja, geradarių neatsiranda, todėl vidurnaktį autobusas apsisuka ir grįžta į Ojapoką.

Į mūsų klausimą, ar atgausime pinigus (apie 70 litų) už neįvykusią kelionę, vairuotojas atsako sarkastiška šypsena ir pasiūlo rytoj ryte su tuo pačiu autobusu vėl pabandyti įveikti džiunglių užtvarą. Mūsų laukia naktis ant suolelių autobusų stotyje, tačiau prieš tai nusprendžiame pasistiprinti kokioje miestelio užeigoje.

Dar viena nesėkmė: vidurnaktį Ojapoko miestelis gali pasiūlyti garsios muzikos, alaus, prostitučių, tačiau paklausti apie maistą, užeigų savininkai tik gūžčioja pečiais. Galiausiai randame nuo alkoholio beveik sąmonę praradusią užeigos šeimininkę, kuri, paklausta apie maistą, į viršų kelia drebantį nykštį. Yra! Kai virėja pagamina maistą, puolame jo pasiimti patys, nes mūsų padavėja svirduliuoja taip, kad vos neišmeta lėkščių ant žemės. Užkandę kažkieno mėsos su ryžiais, ramiai sulaukiame rytmečio ir grįžę į autobusą vėl keliaujame į džiungles.

Rytmečio saulė kiek apdžiovina purvą, todėl sunkvežimius išvaduoti iš spąstų tampa lengviau. Ištempę pagiriotus vairuotojus į saugią vietą, autobusai patys nesunkiai įveikia dumblyną ir palydėti keleivių plojimų, tęsia kelionę link Amazonės.

Bandome prisijaukinti upę

Atvykę į Makapą greitai suprantame, kodėl šis regionas vadinamas lietingiausia vieta pasaulyje. Lietus čia užklumpa tiesiog einant gatve ir per kelias minutes užtvindo viską, kas pasitaiko pakeliui. Tada debesys per dešimt minučių išsisklaido ir vėl galima pajusti kūną kepinančią pusiaujo saulę.

Makapa – idealus miestas, norintiems susipažinti su brazilišku gyvenimo būdu ir pasiruošti kelionei Amazone. Jis mažesnis už kitoje Amazonės žiočių pusėje esantį Belemą, tačiau yra pakankamai didelis, kad pavargtum, ieškodamas vietos, kurioje galima įsigyti upe kursuojančio laivo bilietus.

Makapos gatvės dieną virsta triukšmingomis savitarnos valgyklų, rūbų parduotuvių (rūbai Brazilijoje neįtikėtinai pigūs, o maistas – pusėtinas) ir bažnyčių mozaikomis. Per siestą ir vėlyvu metu gatvės ištuštėja ir tik svirduliuojantys girti indėnai paįvairina niūrią vienodų pastatų panoramą.

Makapoje įsigyjame kelionės laivu bilietus iki kito Amazonės pakrantėje įsikūrusio miesto Santaremo ir pasirūpiname maisto atsargomis. Dvi dienas trunkančios kelionės metu keleiviai gauna pietus ir vakarienę, tačiau esame girdėję, kad to maisto neužtenka ir pasirengiame taip, tarsi mėnesiui išvyktume į negyvenamą dykumą.

Aišku, persistengiame, bet tai suprasime gerokai vėliau, o dabar paskutinį pusdienį skiriame Makapos fortui apžiūrėti. Prie jo pirmą kartą pamatome visą Amazonės didybę. Pamačius šios vienos didžiausių pasaulio upių žiotis, kyla natūralus klausimas: kas galėjo šią jūrą pavadinti upe?

Raibuliuojantis vanduo neša medžių lapus, tolumoje staugia didelių krovininių laivų sirenos, o horizonte matosi siauras žalsvas ruoželis – tai kitas krantas. Nežinau, kiek laiko praleidžiame stovėdami pakrantėje ir bandydami žvilgsniu prisijaukinti šią upę. Ant jos vandenų praleisime beveik mėnesį, todėl norisi, kad upė mums būtų draugiška ir nepateiktų nemalonių siurprizų.

 

Taip pat skaitykite:

Įveikti Amazonę: upių motinos vaikai

Alfa.lt logo1-1.gif



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.