Kito žemyno Prancūzija

Autorius: Valdas Lopeta | Alfa.lt , 2008, Liepos 12d.

Šiek tiek keista, kai Pietų Amerikoje prieš akis pamatai Europos Sąjungos vėliavą, o internete pasitikrinęs banko ataskaitą pastebi, kad prieš kelias dienas pinigus gryninaisi Prancūzijoje. Bet taip jau yra – Prancūzijos Gviana yra tiesiog gabaliukas į kitą žemyną įkliuvusios Prancūzijos.

Atsigavę po teigiamo Europos Sąjungos šoko, netrukus gauname ir neigiamą kainų šoką. Kainos čia panašios, kaip ir kitose Pietų Amerikos šalyse, bet vietoj pigių vietinių valiutų, ant prekystalio tenka kloti eurus, o tai gana skausmingas ritualas keliautojo kišenei.

Pavažiuoti pustrečio šimto kilometrų nuo pasienio iki pagrindinio miesto Kajeno kainuos 35 eurus. Kinų restorane pigiai papietausite už dešimt eurų, o ieškodami nakvynės vietos džiaugsitės gavę kambarėlį už 60 europietiškų banknotų. Tai puiki priežastis kuo greičiau nešti kudašių iš šitos šalies, kuri per brangi net patiems prancūzams. Bet yra ir keletas priežasčių, kodėl reikėtų čia praleisti bent kelias dienas.

Raketa palaukė mūsų

Prieš atvykdami į Prancūzijos Gvianą žinojome, kad čia yra įkurtas Europos kosminis centras, užimantis milžinišką šalies plotą, vidutiniškai kartą per mėnesį paleidžiantis į dangų raketą ir įdarbinantis apie du tūkstančius žmonių. Kelionių knygoje perskaitėme, kad laimingiausi keliautojai gali suderinti savo kelionės laiką su raketos paleidimu į kosmosą. Patys to tikrai neplanavome, tačiau laimė mums nusišypsojo.

Vos atvykę į Kajeną ir susitikę su pažįstamu prancūzu Mišeliu, išgirdome jo klausimą: „Ar norite pamatyti šiandien planuojamą raketos startą?“. Negalėjome patikėti tokia sėkme, kol neišvydome dideliame ekrane rodomos tiesioginės transliacijos iš Kuru kosminio centro. Iš tiesų, raketa jau paruošta startui ir išlėks į dangų po valandos.

Tiek laiko beveik užtenka, kad iš Kajeno miesto nukeliautume į „kosminį miestelį“ Kuru, kuriame gyvena praktiškai vien tik kosminio centro darbuotojai ir puikiai matosi raketų skrydžiai. Netrukus jau sėdėjome Mišelio „Citroen“ automobilyje ir skuodėme link raketos.

Tuo metu, kai raketa jau turėjo lėkti į dangų, mes buvome kalnuotoje ir medžiais apaugusioje teritorijoje. Būtų didelė nesėkmė, jei viskas įvyktų šiuo metu, tačiau dangus vis dar išliko ramus ir susikaupęs. Tik išvažiavus į lygią vietovę, debesys netikėtai nusidažė ugnine spalva. Prasideda.

Iššokę iš automobilio pradėjome stebėti, kaip už debesų juda kometą primenantis šviesos blyksnis. Netrukus į giedresnį dangaus ruožą išlėkė baltų dūmų lydimas šviesulys ir pasigirdo keistas garsas, tarsi kažkas drebintų aplink esantį orą. Šviesulys artėjo link mėnulio ir netrukus išsiskaidė į penkis šviesos taškelius – atsikabino raketos nešėjos, paleisdamos raketą „Ariane“ su dviem palydovais į kosmosą.

Kol kosminio centro darbuotojai kėlė šampano taures už dar vieną sėkmingą startą, mes jų kaimynystėje ne mažiau džiaugiamės, kramsnodami gardžius sumuštinius ir aptarinėdami įspūdžius. Vėliau sužinojome, kad raketos startas buvo šiek tiek nukeltas, kad jį spėtų pamatyti iš Prancūzijos atvykusi aukštų pareigūnų delegacija. Tai padėjo ir mums dalyvauti šiame įvykyje – viskas susiklostė geriau, nei kada nors būtų galima tikėtis.

Gyvena kartu, bet atskirai

Prancūzijos valdžia pasirinko šią šalį kosminiams eksperimentams dėl itin palankios geografinės vietos – šalis yra beveik prie pusiaujo, toli nuo audrų ir žemės drebėjimo zonų. Netrukus čia įsikurs ir Rusijos kosminė agentūra. Pakeliui į Kajeną matėme milžinišką statybų aikštelę, pavadintą gerai pažįstamu „Soyuz“ vardu.

Bet prancūzus iš motinos Europos čia traukia ne tik kosminio verslo perspektyvos. Jie teigia, kad šioje šalyje dėl palankesnių mokesčių ir gyvenimo sąlygų gali uždirbti iki 40 procentų daugiau. Todėl nemažai prancūzų atvyksta į Gvianą keleriems metams, užsidirba pinigų ir keliauja atgal. Vietiniai gyventojai dėl to pyksta, nes tuomet reikia užtikrinti prancūzų pradėtų projektų tęstinumą.

Apskritai, šalyje gyvenančių atskirų kultūrų žmonės yra gana uždari. Jei esi europietis, tikriausiai nepavyks lengvai užmegzti pažinties su čiabuvių kreolų palikuonimis ar kinų prekybininkais. Skirtingos žmonių grupės čia gyvena atskirai ir bendrauja tik reikalui prispyrus.

Brazilų aukso ieškotojų įžūlumas

Prancūzijos Gvianoje klesti dar vienas verslas – nelegalios aukso paieškos. Šalies miškuose greta upių yra tiesiog tikri nelegalūs pramonės centrai, kur kasamas auksas. Sakoma, kad greta esančiuose Brazilijos miesteliuose galima įsigyti viską, ko reikia auksui išgauti. Tai gana sudėtinga ir sunki, kelis šimtus kilogramų sverianti įranga, tačiau brazilai ją sugeba nutempti į džunglių gilumą ir sukurti dideles aukso kasyklas.

Kaimyninėse šalyse Suriname ir Gajanoje tokie nelegalūs aukso centrai dažnai apšaudomi iš malūnsparnių, tačiau Prancūzijos Gvianoje tai daryti draudžia Europos Sąjungos įstatymai. Brazilų aukso ieškotojai tuo naudojasi ir į upes verčia tonas iškasamų žemių. Dėl to upės vietoje vandens dažniausiai į Atlantą neša tik purviną masę.

Dar blogesnę įtaką daro aukso surinkimui naudojamas gyvsidabris. Jo liekanų aptikę gyvūnai miršta, o gyvsidabriu užterštame upių vandenyje besimaudantys indėnų vaikai vėliau turi rimtų sveikatos sutrikimų.

Vis dėlto jokios policijos ar kareivių pastangos negelbsti, nes pagal europietiškus įstatymus sugauti aukso ieškotojai yra išsiunčiami atgal į Braziliją, o netrukus grįžta atgal. Sako, kartais prieš Kalėdas prie policijos išsirikiuoja nelegalių aukso ieškotojų eilės – jie tiesiog nori būti suimti ir šventėms nemokamai parsiųsti namo.

Gyvenimas Prancūzijos Gvianoje

Atvykus į Prancūzijos Gvianą pirmiausiai norisi iš čia kuo greičiau išsinešdinti dėl didelių kainų. Bet jeigu rasite galimybę pigiau išsinuomoti automobilį arba keliausite autostopu ir apsistosite pas draugus iš internetinių svetingumo klubų, galėsite čia praleisti daugiau laiko.

Pirmiausiai Prancūzijos Gvianoje rekomenduotume apžiūrėti Kajeną. Tai nedidelis miestelis, kuriame galima rasti palmių giraičių, netradicinės architektūros medinių namų, skanių prancūziškų lietinių ir gero vyno. Tiesa, beveik visos prekės čia atgabenamos laivais iš Prancūzijos, todėl vietiniai gyventojai tikina, kad atvežtas vynas dėl ilgo transportavimo tampa prastesnis. Skirtumo nepajutome, tik supratome, kad butelis vyno čia kartais kainuoja pigiau už restorane įsigytą skardinę alaus.

Be sostinės šurmulingų užkandinių ir jaukių gatvių, šalyje gausu vandens turizmo galimybių. Dažnai gyventojai turi savo valtis ir sekmadienius paskiria iškyloms kuria nors upe. Vienoje iš jų dalyvavome ir mes, per kelias valandas sugebėjome pasiekti Atlanto vandenyną ir pamatyti skaisčiai raudonų paukščių ibisų, medžiuose tupinčių beždžionių ir vandenyno skalaujamų krantų.

Gardus maistas, gėrimai ir gamtos pramogos – taip teka šios šalies gyventojų kasdienybė. Čia gimę ir užaugę žmonės prie to pripratę, tačiau prancūzai dažnai negali atsistebėti, kad jų valstybei priklauso tikras rojus. „Labai nedaug prancūzų žino apie Prancūzijos Gvianą, todėl daug apie tai nerašykite, nes paskui visi užsimanys čia atvažiuoti“, – juokauja kelerius metus Gvianoje gyvenantis prancūzas Manu. Keisčiausia, kad jis yra teisus – ši šalis yra tarsi rami, triukšmo ir industrijos nepaliesta Prancūzijos alternatyva.

Alfa.lt logo1-1.gif



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.