Susipažinkime su Žemaitija

Autorius: Raminta Žalkauskaitė | kelioniumanija.lt , 2010, Balandžio 28d.

Po mėnesio prasidės kalendorinė vasara ir net jei šiemet nėra galimybės išvykti į tolimus kraštus, svarbu nepamiršti, kad ir Lietuvoje yra daug įdomių vietų. Jos padės geriau pažinti gimtąjį kraštą, kuris yra ne ką mažiau įspūdingas nei tolimos šalys. Kviečiame pakeliauti ir pasižvalgyti po Žemaitiją.

Pradėti kelionę po Žemaitiją siūlome išsukus iš automagistralės Vilnius-Klaipėda ties nuoroda į Laukuvą. Palikę Varnius ir garsųjį Lukšto ežerą, prie kurio kasmet vyksta Bliuzo naktys, stabtelėkite prie Lopaičių piliakalnio.


Lopaičių piliakalnis

Šis piliakalnis yra už maždaug 3 km į rytus nuo Tverų miestelio, netoli kelio Tverai-Varniai. Tai ištisas istorinis kompleksas. Manoma, kad XIII a. ant jo stovėjo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis.

Šalia piliakalnio yra puikiai išlikę senosios lietuvių religijos šventvietės elementai. Tai akmenys su ženklais, trykštantis šventas Devynių versmių šaltinis, pilkapiai su akmenų vainikais, ratais išdėlioti didžiuliai rieduliai, prieš 8 tūkst. metų susiformavusios Saulės, Mėnulio duobės. Šventvietė įeina į Ruškio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Į šią vietą organizuojamos ekskursijos su gido palyda.


Žvėrinčius

Keliaudami po Žemaitiją nepamirškite užsukti į Žvėrinčių ir susipažinti su beveik laisvėje gyvenančių žvėrių gyvenimu. Telšių rajono Laukstėnų kaime miškininkų įkurtas Žvėrinčius siekia žmones supažindinti su laukinių gyvūnų gyvenimu. Čia yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams.

Apsilankę Žvėrinčiuje patirsite koks įdomus žvėrių gyvenimas. Galėsite stebėti, kaip gyvena grakštūs danieliai, šernai, kaip ant akmenų laipioja muflonai bei pamatysite kitus gyvūnus. Lankytojams stebėti laukinių gyvūnų gyvenimą pastatytos dvi apžvalgos aikštelės bei pavėsinė, įrengta žaidimų aikštelė vaikams, pastatytas ąžuolas su inkilais ir stendas su labiausiai Lietuvoje paplitusių žvėrių ir paukščių aprašymais.


Oginskių dvaras

Savo kelionę po Žemaitiją tęskite aplankydami Plungę, kuri praeitais metais buvo Lietuvos kultūros sostine. Šiame mieste būtina aplankyti kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmus, statytus XIX a. pab., kurie garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras. 1879–1902 m. čia veikė M.Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir iškilus dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

1994 metais dvaro rūmuose įkurtas Žemaičių dailės muziejus. Ekspoziciją sudaro užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių žemaičių dailininkų dovanoti tapybos ir grafikos darbai, ikonografinė ir etnografinė medžiaga apie Plungės krašto istoriją; XIX a. liaudies meno kūriniai. Rūmus supa vienas didžiausių ir gražiausių parkų Lietuvoje. Parko plotas: 58,3 ha.

  • Perkūno ąžuolas

Oginskio dvaro parke auga ir garsusis Perkūno ąžuolas. Pasakojama, kad pagonybės laikais šalia medžio šventąją ugnį kūreno vaidilutė Galinda. Vieną dieną jos mylimasis išjojo ginti tėvynės nuo kryžiuočių ir negrįžo. Galinda vis raudodavo, todėl vaidila, matydamas sielvarto apimtą vaidilutę, mokė ją nelieti ašarų ir sakė, kad tik šventoji ugnis gali užgesinti žemiškąją meilę. Kartą Galindai raudant po plačiašakiu ąžuolu, į jį trenkė perkūnas. Ąžuolas sudrebėjo, į jo kamieną prikrito žemių, iš kurių netrukus išaugo ypatingai graži gėlė. Nuo to laiko žmonės ąžuolą vadina Perkūno ąžuolu.


Plateliai

Po viešnagės Plungėje pasukite link Patelių, kur pradėsite pažintį su Žemaitijos nacionaliniu parku. Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių, įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pakrantėje. Plateliai įdomūs savo planine struktūra su Žemaitijos miesteliams būdinga centrine aikšte, architektūrinėmis vertybėmis bei Platelių dvaro sodyba. 1744 m. pastatyta tašytų rąstų bažnyčia yra viena iš seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Už bažnyčios į pietus – Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais.

  • Gamtos ekspozicija

Platelių lankytojų centre (Didžioji g. 8, Plateliai) veikia Gamtos ekspozicija. Čia galima pamatyti gausias vabalų ir drugių, įvairių paukščių bei žvėrelių iškamšų, kerpių kolekcijas, o įrengtame akvariume – šio krašto žuvis.

  • Apžvalgos aikštelė

Platelių šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje yra apžvalgos aikštelė. Iš jos visu grožiu atsiveria salomis, pusiasaliais garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras – giliausias ir didžiausias regiono ežeras: plotas – apie 1200 ha, giliausia vieta – 47 m.

  • Platelių dvaro parkas

Pietinėje miestelio pusėje yra Platelių dvaro parkas. Jame daugiausia auga vietiniai medžiai: ąžuolai, uosiai, liepos, klevai, nemažai ir dekoratyvinių krūmų. Čia augantis storiausias Lietuvos uosis – gamtos paminklas.


Žemaitijos nacionalinis parkas

Pailsėti nuo kelionėje patirtų įspūdžių ir pabūti gamtoje galėsite pėsčiomis ar dviračiu keliaudami Žemaitijos nacionalinio parko takais ir taip dar geriau pažindami šio parko gamtą, augalus ir gyvūnus. Čia driekiasi populiarus dviračių takas aplink Platelių ežerą, Šeirės gamtos takas, o taip pat pažintinis takas Giliuko ir Kaštoniuko kelionė Platelių dvaro parke, skirtas mažiesiems turistams ir mokantis gero elgesio gamtoje.


Žemaičių virtuvė

Turbūt esate valgę Žemaičių blynų – mėsa įdarytus bulvinius blynus, tačiau keliaudami po Žemaitiją galite sužinoti ir paragauti ir kitų senųjų žemaičių valgių. Žemaičiai dažniausiai valgydavo žuvį, košes, kastinį, šiupinį. Žemaičių virtuvėje patiekalus populiaru gardinti kmynais. Prie daugelio jų patiekiamos bulvės su lupenomis, o riebūs padažai gaminami ir kaip priedas, ir kaip patiekalo užpilas.

  • Kastinys

Kastinys – senovės žemaičių patiekalas, gaminamas iš grietinės, rūgpienio bei sviesto su prieskoniais. Skoniu jis primena sviestą ar riebią grietinę su prieskoniais. Gaminamas kastinys sukamaisiais judesiais (panašiai kaip plakamas sviestas), būtinai moliniame inde ir mediniu šaukštu. Patiekalo sukimas užtrunka nuo 4 iki 6 val. Naudojami prieskoniai: kmynų sėklos, česnakas ir jo sultys, mėta, aguonų sėklos, svogūnų laiškai. Galima dažyti tryniais, morkų bei burokėlių sultimis.

Valgoma dažniausiai pasninkų ir talkų dienomis su karštomis bulvėmis ar duona. Žemaičiai kastinį valgo ir su kiaušiniais, pyragu, košėmis. Dabar kastinio galima nusipirkti ir prekybos centruose.

  • Šiupinys

Šiupiniu vadinama sriuba iš kopūstų, bulvių, išmirkytų žirnių, pupų ir kanapių. Tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Jis buvo verdamas įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas. Ant Kalėdų stalo taip pat buvo dedamas šiupinys su kyšančia dubens viduryje kiaulės uodega.

  • Cibulynė

Žemaičių mėgiama taip vadinama cibulynė yra šaltsriubė (vanduo, silkė, svogūnas, prieskoniai, viskas valgoma su bulvėmis, virtomis su lupenomis). Vietiniai pasakoja, kad silkę pirmiausia reikia įvynioti į šlapią popierių ir pakepinti ant žarijų. Tai patiekalui suteikia savitą skonį.

   



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.