„Užkrečiantis“ pasiūlymas: atostogos krepšinio čempionate

Autorius: Lina Balsytė | kelioniumanija.lt , 2010, Rugsėjo 23d.

Po trijų savaičių, praleistų Turkijoje, namo Virginija Bračiulytė sugrįžo praradusi balsą. Jį mergina paliko krepšinio arenose, kur kartu su kitais krepšinio sirgaliais atidavė visą save, palaikydama šalies krepšinio rinktinę. Neprakalbanti, bet beprotiškai laiminga ir su iki šiol dar nepatirtais nuotykiais: ji buvo viena iš tų, kuriai lenkėsi Kęstutis Kemzūra ir kuri turėjo galimybę pabendrauti su visais savo „dievukais“.

„Jaučiuosi, tarsi būčiau išvykusi į tris keliones. Pažintinę: Turkijoje turėjome daug ekskursijų, todėl pamatėme tikrai nemažai. Poilsinę: nemažai laiko praleidome šalies paplūdimiuose. Ir, be abejo, tai buvo kelionė, skirta krepšiniui“, – kelioniumanija.lt pasakojo Virginija.

 

Išsiskyrė iš visų kitų

Trispalvės spalvomis išmarginti veidai, milžiniška Lietuvos vėliava, įspūdingi būgnai, broliška vienybė ir beprotiškas savo nacionalinės rinktinės palaikymas – tuo iš visų kitų žmonių šiųmečiame Pasaulio krepšinio čempionate išsiskyrė lietuvių sirgaliai, į kuriuos ne sykį buvo nukreiptos viso pasaulio kameros.

„Mes išties labai išsiskyrėme iš kitų. Savo aprangomis, atributika. Tai, kad buvome kitokie, tarsi liudijo faktas, jog su mumis nusifotografuoti norėdavo kitų valstybių sirgaliai“, – šypsojosi Virginija.

Daugybę metų krepšiniu „serganti“ mergina nepraleidžia faktiškai nė vienų svarbių krepšinio varžybų. Tačiau krepšinio čempionatas Turkijoje buvo pirmasis, į kurį Virginija vyko kartu su kitais, dėl krepšinio pamišusiais žmonėmis. Tokių kaip ji čia buvo apie 80, tarp jų – ir garsusis sirgalius Sėkla.

Žiūrėti video

 

Į varžybas – tarsi į darbą

Mergina pasakojo, kad į kiekvienas varžybas sirgaliai ėjo tarsi į darbą, žinodami, jog privalo iš visų jėgų palaikyti savo mylimą krepšinio komandą ir atiduoti save visą, nepaisant to, kaip einasi varžybos.

„Iš kitų šalių sirgalių išsiskyrėme dar ir tuo, kad mes saviškius beprotiškai palaikėme. Net tada, kai prieš Argentiną laiminėjome 30-čia taškų, į kiekvieną ataką žvelgėme taip, tarsi pralaimėtume, o ne laimėtume ir tarsi mums reikėtų didelio palaikymo“, – prisiminimais dalinosi Virginija.

Ji pasakojo, kad pasiruošimas varžyboms prasidėdavo jau įsėdus į autobusą, kuris visus Lietuvos sirgalius nuveždavo į areną. Autobuse būdavo klausomasi Marijono Mikutavičiaus „Trijų milijonų“, Džordanos Butkutės „Aš tave myliu“, kitų lietuviškų dainų ir taip pamažu „užsikraunama“. Į areną lietuviai stengdavosi patekti likus gerai valandai iki varžybų pradžios, o komandos palaikymas prasidėdavo jau tada, kai likus 40-čiai minučių iki varžybų, krepšininkai treniruodavosi aikštelėje.

„Tuo metu vienas iš būgnininkų pasiimdavo savo būgną ir po truputį pradėdavo jį mušti. Taip palengva, palengva, per kokių 20 minučių visi būgnininkai užsidėdavo savo būgnus ir pradėdavo gaudyti ritmą. Garsas pamažėle sklisdavo, tuomet likusieji sirgaliai pradėdavo skanduotes. Galiausiai, likus maždaug 15-ai minučių iki varžybų pradžios, visa salė skanduodavo „Lietuva“. Jausmas išties neapsakomas“, – pasakojo Virginija.

Tuomet, likus kelioms minutėms iki varžybų, susikabinę lietuviai sugiedodavo Lietuvos himną, o kovai prasidėjus, per kiekvieną ataką garsiai skanduodavo. „Nebuvo nė vienos atakos, kurios metu  būtų buvusi tyla. Netgi kai didžiuliu tašku skirtumu Lietuva pralaimėdavo prieš kitą rinktinę, mes vis tiek ypač garsiai šaukdavome ir juos palaikydavome“, – sakė mergina.

Žiūrėti video

 

Sunkiausia palaikyti – gynyboje

Virginija pasakojo, kad jokių taisyklių ar instrukcijų, ką šaukti ir kaip palaikyti šalies krepšininkus, nebuvo. Viskas gaudavosi spontaniškai ir natūraliai. „Svarbiausi Sėklos sirgalių komandoje yra būgnininkai. Jie yra savotiški kitų sirgalių dievukai. Eidami į varžybas, pirmiausiai į areną įeiti leisdavome būgnininkams, nes būgnus tikrindavo, apžiūrėdavo ir pan. O jie juk yra svarbiausi“ – šypsojosi mergina.

Būtent būgnininkai užduodavo skanduočių toną ir pradėdavo skanduoti pirmuosius žodžius. Virginija pasakojo, kad skanduotės skyrėsi priklausomai nuo to, ar tam tikru momentu Lietuvos krepšininkai puolė ar gynėsi. „Puolime skanduodavome „Šiandien Lietuva laimės, šiandien Lietuva laimės“, „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“, „Viens, du, trys graži Lietuva“. Gynyboje būdavo labai stipriai mušami būgnai, o kiti sirgaliai darė, kas ką išmanė: vieni tiesiog iš visos gerklės rėkė, kiti – švilpė, treti šaukė „Ne“ ir t.t. Dar turėjome triukšmalazdes, ant kurių buvo užrašyta „Lietuva“. Tai tokios pripučiamos lazdelės, kurias daužant vieną į kitą skleidžiamas garsas“, – sakė krepšinio fanė.

Ji taip pat pridūrė, kad krepšininkams ginantis palaikyti juos yra sudėtingiausia, nes sirgalių tikslas yra „padaryti priešininkui spaudimą“.

Per visas minutės pertraukėles sirgaliai išskleisdavo didžiąją Lietuvos vėliavą, kuri būdavo iš aukščiau stovinčių sirgalių rankų perduodama į žemiau stovinčių sirgalių rankas. „Keli žmonės šioje sirgalių grupėje turėjo savo pareigas. Pavyzdžiui, laikydavo didžiąją vėliavą ir prižiūrėjo, kad ji būtų laiku išskleista“, – sakė Virginija.

Žiūrėti video

 

Rinktinė  labai vertino

Apie itin svarbų sirgalių vaidmenį ir puikiai per šį čempionatą atliktą jų darbą byloja ir dėkingumas, kurio jie sulaukė iš krepšinio rinktinės. „Kiekvieną kartą po varžybų krepšininkai ateidavo į patį salės kraštą, kuo arčiau mūsų, ir plodavo mums. Treneris K.Kemzūra kelis kartus mums net nusilenkė, – įspūdžiais dalinosi Virginija. – Būdavo, kad per varžybas nesisekdavo, o tu, atrodytų, jau visiškai nebeturi jėgų dar šaukti ar ploti. Tačiau tokiomis akimirkomis įkvėpdavo būgnininkai, kaskart kartodavę: „Chebra, iki galo“. Maždaug, dirbam. Mes iš tiesų palaikymą vadinome savotišku darbu. Būdavo, kad patys krepšininkai gestais paprašydavo jiems padėti. Tuomet visi automatiškai susiimdavome ir pradėdavome dar garsiau skanduoti“.

Krepšininkams patekus tarp aštuonių stipriausių pasaulio komandų, sirgaliams buvo suorganizuotas susitikimas su jais. Susitikimui buvo specialiai užsakytas baras be alkoholio, tačiau iš varžybų grįžti vėluojančius krepšininkus sirgaliai pasitiko gatvėje. „Mes tiesiog gatvėje pašurmuliavome, pabendravome, pasifotografavome. Krepšininkai dalijo autografus. Mes lakstėm tarp jų ir klykavom“, – juokėsi Virginija. – Jie buvo išties labai draugiški. Tiesiog fantastiški“.

Žiūrėti video

 

Turėjo savų ritualų

Be maža tradicija tapusio lietuviškų dainų dainavimo autobusu riedant į krepšinio arenas, sirgaliai tarpusavyje turėjo ir bendrą susitarimą niekada nesakyti „jei Lietuva laimės“. „Būdavo tik „kai Lietuva laimės“. Tikėjimas yra išties beprotiškai svarbus“, – mintimis dalinosi Virginija. Ji taip pat pabrėžė, kad be bendrų tradicijų, buvo nemažai asmeninių, kurių laikėsi krepšinio sirgaliai.

„Pavyzdžiui, buvo neplaunamų marškinėlių. T.y. marškinėlių, su kuriais būdavo einama į varžybas ir kuriuos, sugrįžus į viešbutį, būdavo nusivelkama, tačiau šiukštu ne išskalbiama. Kad nebūtų nuplauta sėkmė. Buvo sirgalių, kurie neskalbtus sėkmės marškinėlius išlaikė dar nuo 2007-ųjų metų čempionato Madride“, – sakė Virginija.

Be to, per faktiškai visą šių metų pasaulio čempionatą vyrai nesiskuto. Nusiskuto tik po pirmų ir vienintelių, prieš Jungtinių Valstijų komandą pralaimėtų, varžybų. „Vienas sirgalius į čempionatą atvyko su įspūdinga barzda, bet po pralaimėtų varžybų jis ją visiškai nusiskuto ir pasidarė sunkiai atpažįstamas žmogus“, – sakė mergina. Moterys, pasak jos, ypatingų ritualų ar tradicijų neturėjo.

krepsinio-sirgaliai-turkija1.jpg

 

Labai skirtingi žmonės

Bemaž garsiausiam šalyje sirgaliui Sėklai, krepšinio čempionatas Turkijoje buvo jau aštuntasis, kuriame jis dalyvavo. Organizuotai į čempionatus vykti palaikyti savo šalies krepšininkų komandos sirgaliai pradėjo prieš keletą metų. Virginija pasakojo, kad iš 80 žmonių, šiais metais vykusių į Turkiją, apie 40 yra nuolatiniai. T.y. tie, kurie nuolat kartu su kitais sirgaliais vyksta į čempionatus.

„Įdomiausia tai, kad visi šie žmonės labai skirtingi. Tarp jų buvo ir picų išvežiotojų, ir studentų, ir rimtų bendrovių vadovų, ir politikų. Buvo ir karstus gaminančios įmonės vadovas, – sakė Virginija. – Moterų buvo žymiai mažiau, nei vyrų: ne daugiau kaip 20. Amžius taip pat labai įvairus: buvo dvidešimtmetį vos prieš porą metų perkopusių vaikinų, jie buvo jauniausi. Buvo ir keli 60-mečiai, tačiau daugiausiai 30-mečių. Taigi visi skyrėmės savo amžiumi, išsilavinimu, bet visi labai puikiai ir greitai suradome bendrą kalbą“.

Praėjusiais metais mergina, kartu su dviem savo draugais, dalyvavo Lenkijoje įvykusiame Europos krepšinio čempionate. Pasak jos, emocijų ir įspūdžių skirtumas, lyginant šiuos dvejus metus – didžiulis. „Stovėti šalia būgnininkų, būti pagrindinio triukšmo dalimi, man tai buvo nepakartojama“, – teigė Virginija.

Ji pažymėjo, kad čempionate bendrumo jausmas buvo neapsakomas: sirgaliai himną giedojo susikabinę, o kadangi per čempionatą himno melodija buvo leidžiama tik trijų posmelių, sirgaliai patys garsiai užbaigdavo giedoti himną jau be melodijos. „Pastebėjome, kad Ispanijos himnas buvo leidžiamas tikrai ne 30 sekundžių, bet ilgiau. Tuomet mes visi nusprendėme, kad savo himną giedosime iki galo. Jeigu mūsų himnas skambėdavo antras, tai būdavo paprasčiau: paskutinįjį posmelį neskubėdami sugiedodavome. Bet jeigu pirmas, tai turėdavome greitai giedoti, kad neužliptumėme ant priešininko himno“, – pasakojo Virginija.

 

Kelionę organizavo centralizuotai

Apie galimybę kartu su sirgaliais vykti į Turkiją palaikyti nacionalinės rinktinės, Virginija sužinojo dar praėjusių metų lapkritį, kai su ja susisiekė vienas iš sirgalių, su kuriuo mergina susipažino Lenkijoje. Virginija pasakojo, kad dėl kelionės rūpintis faktiškai visiškai nereikėjo: visą tai padarė keli sirgalių grupės žmonės, centralizuotai nupirkę lėktuvo bilietus, užsakę viešbučius ir bilietus į varžybas.

Taigi visi Lietuvos sirgaliai gyveno viename viešbutyje, kartu užsakytais autobusais vykdavo į varžybas ir, žinoma, kartu atšvęsdavo pergales“. „Pergales švęsdavome kartu ir švęsdavome tradiciškai: valgiai, alus, šokiai ir dainos“, – juokėsi Virginija.

Žiūrėti video

Ji sakė ketinanti pakartoti tokias atostogas ir neabejoja, kad joms ryžtis galėtų ne tik be krepšinio gyventi negalintys asmenys. „Jeigu nuvažiuosi, užsikrėsi.  Jei jau ir taip juo sergi, tai susirgsi dar labiau“, – neabejoja mergina.

 

Taip pat skaitykite:

Unikalusis Stambulas

 

 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.