TOP 10: Norvegijos gamtos stebuklai

Autorius: kelioniumanija.lt , 2011, Balandžio 26d.

Norvegijos gamtos grožiui abejingų turbūt nėra, o mums, lietuviams, pripratusiems prie lygumų kraštovaizdžio, kalnų didybė ir fiordai ypatingai kelia susižavėjimą. Garmantys kriokliai ir įstabios uolos, amžino įšalo ledynai ir kiti gamtos reiškiniai – vardijame labiausiai vertus dėmesio.
Daugiau Norvegijos gamtos stebuklų: Norvegijos gamtos stebuklai (2 dalis)

Norvegijos lankytinos vietos

Pigių skrydžių į Norvegiją paieška
Trolio liežuvis

Virš prarajos pakibusi ir dar viena įspūdinga uola, taikliai pavadinta „Trolio liežuviu“ (Trolltunga). Maždaug 350 m aukštyje virš prarajos kyšančią uolą pasiekti nėra itin paprasta. O ir pasiekus ne visiems pavyksta suvaldyti baimę atsistoti ant uolos krašto! Norint pasiekti „Trolio liežuvį“ reikia vykti į Hordalando regioną pietvakarių Norvegijoje. Įspūdingoji uola pasiekiama iš Odda miestelio – pradžioje į kalną kylama vasarą veikiančiu funikulieriumi, o vėliau dar reikia įveikti gerą kelio galą kalnų takeliais pėsčiomis. Kelionė trunka apie 3-4 valandas, o pakeliui galima apsistoti specialiai kalnų žygeiviams įrengtose trobelėse.

Nordkapas

Šiaurinėje Norvegijos dalyje, Finmarko regione esantis Nordkapas (Nordkapp) – tai Šiaurės kyšulys, stati 307 m aukščio uola, iškilusi Arkties vandenyne ir laikoma šiauriausiu tašku Europoje. Ilgą laiką ši uola buvo svarbus orientyras jūreiviams. O dabar tai – svarbus turistų traukos objektas. Skaičiuojama, jog turizmo sezonu, t.y. vasaros mėnesiais, šiauriausią Europos tašką aplanko per 200 tūkstančių turistų.

Šioje vietoje saulė nenusileidžia nuo gegužės vidurio iki pat liepos pabaigos.

norvegija-Nordkapp.jpg

Voringfossen krioklys

Vieno iš aukščiausių krioklių Europoje Voringfossen vanduo krenta iš 182 m aukščio. Šį krioklį galima apžiūrėti važiuojant iš Oslo į Begeną keliu Nr.7, Hardangerio apylinkėse. Verta pamatyti ne tik šį krioklį, bet ir pravažiuoti įspūdinguoju keliu, vingiuojančiu palei fiordų pakrantes.

norvegija-Voringfossen.jpg

Kjerago akmuo

Didžiulė uola, tarytum užstrigusi tarp dviejų statmenų uolų – tai įspūdingas Kjerago akmuo, esantis Lyse fiorde, netoli Stavangerio. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų neįmanoma užsikabaroti ant 1000 metrų aukštyje virš ledinio fiordo vandenų pakibusio akmens, tačiau nemažai entuziastų bando tai padaryti: tai tampa jų gyvenimo iššūkiu. Žinoma, tam reikia specialaus pasirengimo, tačiau norint tik pamatyti Kjerago akmenį iš šono pakanka leistis į palyginti nesudėtingą žygį pėsčiomis po Kjerago kalnus.

norvegija-Kjerag.jpg

Sakyklos uola

Lyse fiordas taipogi žymus dėl dar vienos įspūdingos uolos, pakibusios virš bedugnės. Maždaug 600 m aukštyje kybo stačiakampio formos Sakyklos uola – Preikestolen.

Beveik lygus Sakyklos uolos paviršius, sudarantis kone taisyklingą kvadrato formą, itin traukia smalsuolius, ieškančius kerinčių pojūčių. Manoma, jog seniau ši neįprasta uola buvo naudojama pagoniškiems ritualams. Pastaraisiais metais uola tapo tokia populiari, kad beveik tenka brautis pro turistų minią, norint nusifotografuoti kvapą gniaužiančiame aukštyje. Be to, šią vietą mėgsta ir ekstremalių akimirkų beieškantys parašiutininkai. Norint pasiekti Sakyklos uolą, tenka pėsčiomis įveikti kelių valandų kelią uolėtomis apylinkėmis. Šis žygeivių pamėgtas takas yra vidutinio sudėtingumo ir spacialaus pasirengimo nereikalauja.

norvegija-preikestolen.jpg

Briksdalio ledynas

Jostedalio ledyno nacionaliniame parke galima pamatyti įspūdingą Briksdalio ledyno (Briksdalsbreen) liežuvį. Šią vietovę, labai panašią į nežemišką, galima pasiekti kelis kilometrus paėjus nesudėtingu keliuku. Tačiau taip pat galima važiuoti ir specialiais nedideliais automobiliais, kurie čia nuomojami.

Šioje vietovėje taipogi yra organizuojamos iškylos į ledynus. Tokių žygių organizatoriai aprūpina kopiančiuosius specialiu inventoriumi. Jostedalio ledynas – didžiausias ledynas Europos žemyninėje dalyje. Šio ledyno plotas siekia beveik 500 kv. km, tačiau gana sparčiai šis plotas mažėja. Jostedalio ledynas išliko nuo paskutinio ledynmečio. Briksdal ledynas yra viena iš 22 Jostedalio ledyno atšakų, labiausiai lankoma turistų.

norvegija-briksdal-1.JPG

„Septynios seserys“ ir Geirangerio fiordas

Geirangerio fiordas neretai laikomas gražiausiu Norvegijoje. Norint išvysti kvapą gniaužiančių vaizdų reikia leistis į kelionę keltu, plaukiančiu išilgai apie 20 km nusidriekusiu Geirangerio fiordu. Plaukiant šiuo maršrutu vos spėji dairytis į šalis – stačiose uolėtose pakrantėse alma gausybė krioklių, iš kurių bene įdomiausias yra pramintas „Septynių seserų“ vardu.

Pasak legendos, kartą vikingas išvykęs į pasaulį ieškoti sau žmonos sutiko septynias gražuoles seseris. Susikrimtęs ir negalėdamas pasirinkti, kuri jam labiausiai tiktų į žmonas, vikingas ilgainiui sustingo ir virto kriokliu, taip pat ir visos seserys – tik priešingame fiordo krante.

norvegija-Geiranger.jpg

Šiaurės pašvaistė

Šiaurės pašvaistės (Aurora borealis) – būdingas reiškinys Šiaurės pusrutulio poliariniam regionui. Jos matomos naktį ir spindi žalsva, žydra, geltona bei violetine spalva. Norintys išvysti šį gamtos stebuklą paprastai vyksta į Norvegijos miestus – Tromsę ir Nordkapą, kurie garsėja itin ryškiai matomomis Šiaurės pašvaistėmis. Tromsė, praminta „Šiaurės Paryžiumi“, laikoma Arkties sostine, joje rengiami Šiaurės pašvaistės festivaliai, o vietiniai samiai rengia iškylas šunų ar šiaurės elnių kinkiniais. Šiaurės pašvaistės fenomeną sukelia Saulės vėjas, priverčiantis švytėti viršutinius atmosferos sluoksnius. Šiaurinėje Skandinavijos dalyje Šiaurės pašvaistes giedromis naktimis galima stebėti nuo rugsėjo iki balandžio mėnesio.

siaures-pasvaiste.jpg

Salstraumeno sūkuriai

Salstraumeno sąsiauryje vandens srovė yra tokia stipri (apie 40 km/h), kad šioje vietovėje susiformuoja įspūdingi vandens sūkuriai. Ši vietovė, itin populiari žvejų tarpe, yra netoli Norvegijos Bodo miesto. Galingi vandens sūkuriai gali būti iki 10 m skersmens ir 5 metrų gylio.

norvegija-Salstraumen.jpg

Lofoteno salos

Nuošalioje vietoje, maždaug už 200 km į šiaurę nuo Poliarinio rato, esančios Lofoteno salos garsėja puikiu kraštovaizdžiu, uolėtomis pakrantėmis, palyginti aukštais kalnais, fiordais. Kalnų pašlaites ir fiordų pakrantes puošia nedideli tradiciniai žvejų kaimeliai, vadinami rorbu. Tradiciškai nameliai buvo statomi ant virš vandens įrengtų polių. Dabar tokiuose namukuose siūloma apsigyventi turistams. Salose nuo seno gyvena žvejų bendruomenės.

Nors salos yra maždaug toje pačioje platumoje, kaip ir Grenlandija bei šiaurės Aliaska, klimatas Lofoteno salose yra šiek tiek švelnesnis dėl netoliese esančios Golfo srovės. Lofoteno salose vasarą maždaug du mėnesius saulė nenusileidžia – tad galima pasigrožėti Baltosiomis naktimis.

norvegija-lofoten.jpg

 

Taip pat skaitykite:

Šiaurės keliu: vaizdingieji Norvegijos maršrutai

Norvegijos gamtos stebuklai (II)

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.

Reklama



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.