Kelioniumanija.lt

Jei kas nežinote ką įdomaus nuveikti ilgą savaitgalį , siūlau šį pilną įdomybių, netikėtumų maršrutą po Latviją ir Estiją.


1 diena. Vilnius – Agluona (Latvija)

Apie 226 km pro Uteną, Zarasus ir Daugpilį.


AGLUONOS KAIMAS


AGLUONA – KAIMELIS, ESANTIS UŽ 25 KM Į PIETVAKARIUS NUO PREILI, 40 KM Į ŠIAURĖS RYTUS NUO DAUGPILIO. ŠVENTOJI AGLUONOS BAZILIKA, KURIAI 1751 M. SUTEIKTAS ŠVENČIAUSIO MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ VARDAS – IŠSKIRTINIS AGLUONOS PASIDIDŽIAVIMAS, LATVIJOS KATALIKŲ CENTRAS IR LABAI PLAČIAI ŽINOMA IR VERTINAMA ŠVENTOVĖ. BAZILIKA PASTATYTA 1700 M. IR JAU NUO TŲ LAIKŲ KIEKVIENAIS METAIS PER ŽOLINĘ, RUGPJŪČIO 15 D., Į ŠVENTAS MIŠIAS UŽ ŠV. MERGELĘ MARIJĄ ČIA PASIMELSTI ATVYKSTA TŪKSTANČIAI PILIGRIMŲ IŠ VISOS RYTŲ EUROPOS. AGLUONOS BAZILIKA GARSĖJA NE TIK DIDINGAIS ŽOLINIŲ ATLAIDAIS, BET IR CENTRINĮ ALTORIŲ PUOŠIANČIU STEBUKLINGU LAIKOMU DIEVO MOTINOS PAVEIKSLU, KURIS, SAKOMA, TURI GYDOMŲJŲ GALIŲ. 1993M. RUGSĖJĮ AGLUONOS BAZILIKĄ APLANKĖ IR PALAIMINO POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II, TUOMET ČIA SUVAŽIAVO PER 300.000 TIKINČIŲJŲ. AGLUONOS ŠVENTOVĖ PASTATYTA GANA ATOKIAI, KIEK TOLIAU NUO GYVENAMŲJŲ NAMŲ. ŠIĄ VIETĄ BAŽNYČIOS STATYBAI KRIKŠČIONIŲ MISIONIERIAI PARINKO NE ATSTITIKTINAI – BUVO BENT 2 PRIEŽASTYS. PIRMA, SENOVĖJE ČIA BUVO AUKOJIMŲ ŠVENTVIETĖ - GRETA TRYŠKO GYDOMOJO VANDENS ŠALTINĖLIS, AUGO ŠVENTAIS LAIKYTI ĄŽUOLAI. ANTRA – ŠIOJE VIETOJE 1268 BUVO NUŽUDYTAS IR PALAIDOTAS LIETUVOS KARALIUS MINDAUGAS SU SŪNUMIS, TODĖL JAU 1697M. ĮTAKINGA AGLUONOS ŽEMVALDĖ EVA JUSTINE SELICKA-SZOSTOWICKI IŠ LIETUVOS PASIKVIETĖ DOMINIKONŲ ORDINĄ. JI PRAŠĖ ČIA PASTATYTI MEDINĘ BAŽNYČIĄ IR VIENUOLYNĄ, KAD REGIONE SUSTIPRINTŲ KATALIKYBĘ IR TUO PAČIU PAGERBTŲ VIENINTELIO LIETUVOS KARALIAUS ATMINIMĄ. TAIGI, 1700M. BALANDŽIO 8D. BAŽNYČIOS STATYBAI BUVO PASIRINKTAS PUŠIMIS APAUGĘS KALNELIS TARP CIRISS IR EGLE EŽERŲ. PIRMUOJU AGLUONOS VIENUOLYNO PRIORU TAPO REMIGEJ MOSOKOWSKI. 1780M. MEDINIAI VIENUOLYNO PASTATAI BUVO SUDEGINTI IR VIETOJE JŲ PASTATYTA MŪRINĖ ITALIŠKO BAROKO STILIAUS ŠVENTOVĖ. BAŽNYČIOS INTERJERAS IR EKSTERJERAS GALUTINAI SUFORMUOTI TIK XIX A. ĮDOMU TAI, KAD DAUGUMA TUOMET SUKURTŲ ARCHITEKTŪROS ELEMENTŲ IŠLIKO IKI MŪSŲ DIENŲ. SOVIETINĖS OKUPACIJOS METAIS BANDYTA KAIP ĮMANOMA SUMENKINTI AGLUONOS BAŽNYČIOS ĮTAKĄ REGIONUI. KO GERO SKAUDŽIAUSIAS SMŪGIS ŠVENTOVEI BUVO, KAI SOVIETAI SUNAIKINO ČIA IŠTISUS ŠIMTMEČIUS PUOSELĖTĄ BIBLIOTEKĄ. TAČIAU AGLUONA ATLAIKĖ VISUS IŠBANDYMUS IR 1980M., MININT 200 METŲ BAŽNYČIOS SUKAKTUVES, POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II AGLUONAI SUTEIKĖ BAZILIKOS STATUSĄ. 1995M. AGLUONOS BAZILIKA BUVO ĮTRAUKTA Į LATVIJOS KULTŪRINIO IR ISTORINIO PAVELDO SĄRAŠĄ IR PRISKIRTA PRIE NACIONALINIŲ VERTYBIŲ.


AGLUONOS BAZILIKA


VĖLYVOJO BAROKO STILIAUS AGLUONOS BAZILIKĄ PUOČIA DU 60M. AUKŠČIO BOKŠTAI. KIEKVIENŲ METŲ RUGPJŪČIO 15-TĄ DIENĄ PILIGRIMAI RENKASI ŠVĘSTI MARIJOS DANGUN ĖMIMO DIENĄ. TAI VIENA IŠ ŽYMIAUSIŲ ŠVENTŲ PASAULIO VIETŲ.
AGLUONOS BAZILIKOS ISTORIJA PRASIDEDA XVIIA., KAI ŠIOJE VIETOJE DOMININKONŲ VIENUOLIAI ĮKŪRĖ VIENUOLYNĄ IR PASTATĖ PIRMĄJĄ MEDINĘ BAŽNYČIĄ. ŠIAI SUDEGUS, 1768-1780M. BUVO PASTATYTA MŪRINĖ BAŽNYČIA. IŠLIKĘS INTERJERAS - XVIII-XIXA. BAZILIKOJE GAUSU ŠVENTŲ PAVEIKSLŲ. JOJE YRA IR GARSIOJI IKONA "MŪSŲ STEBUKLINGOJI AGLUONOS MADONA", KURI, TIKIMA, TURI STEBUKLINGŲ GYDOMŲJŲ GALIŲ IR BŪNA ATIDENGIAMA TIKINTIESIEMS TIK SVARBIAUSIŲ RELIGINIŲ ŠVENČIŲ PROGOMIS. 1993 M. AGLUONOJE LANKĖSI POPIEŽIUS JONAS PAULIUS . VĖLYVOJO BAROKO STILIAUS AGLUONOS BAZILIKĄ PUOČIA DU 60M. AUKŠČIO BOKŠTAI. KIEKVIENŲ METŲ RUGPJŪČIO 15-TĄ DIENĄ PILIGRIMAI ČIA SUSIRENKA PAMINĖTI MARIJOS DANGUN ĖMIMO DIENOS. TAI VIENA IŠ ŽYMIŲJŲ ŠVENTŲ PASAULIO VIETŲ. AGLUONOS BAZILIKOS ISTORIJA PRASIDĖJO XVIIA., KAI ŠIOJE VIETOJE DOMININKONŲ VIENUOLIAI ĮKŪRĖ VIENUOLYNĄ IR PASTATĖ PIRMĄJĄ MEDINĘ BAŽNYČIĄ. ŠIAI SUDEGUS, 1768-1780M. BUVO PASTATYTA MŪRINĖ BAŽNYČIA. IŠLIKĘS INTERJERAS - XVIII-XIXA. BAZILIKOJE GAUSU ŠVENTŲ PAVEIKSLŲ. JOJE YRA IR GARSIOJI IKONA "MŪSŲ STEBUKLINGOJI AGLUONOS MADONA", KURI, TIKIMA, TURI STEBUKLINGŲ GYDOMŲJŲ GALIŲ IR BŪNA ATIDENGIAMA TIKINTIESIEMS TIK SVARBIAUSIŲ RELIGINIŲ ŠVENČIŲ PROGOMIS. 1993 M. AGLUONOJE LANKĖSI POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II.

ADRESAS: CIRĪŠU IELA 8, AGLONA DISTRICT, AGLONA, LV-5304
TEL.: +371 65381109, EL. PAŠTAS: TIC@AGLONA.LV
WWW.VISITAGLONA.LV


Agluona – Preiliai (Latvija). Preili Lėlių muziejus

Apie 28 km į šiaurės vakarus P62 keliu.

Preili Lėlių muziejus
Daugavpils iela 21, Preili


Preili Lėlių muziejus yra mažame Preili miestelyje, esančiame už 60 km į Šiaurę nuo Daugpilio. Tai nėra tradicinis lėlių muziejus, kur eksponuojamos šiuolaikinės Barbės ar Bratz. Čia rasite unikalią kolekciją, sukurtą menininkės Jelenos Michailovos. Besišypsančios, flirtuojančios, verkiančios, svajojančios ir kitokias emocijas reiškiančios gražuolės smalsiai stebi kiekvieną muziejaus lankytoją, dovanodamos, rodosi, tikrai nesumeluotą emociją. Įėję į Lėlių muziejaus kiemą, pasijusite lyg patekę į pasakų pasaulį – pakelėje stūkso miniatiūrinės pilys, kuriose matyti maži žmogeliukai, užsiimantys kasdieniais darbais ir važinėjantys mažutėse karietose. Vos už keleto žingsnių tik ką matytos karietos virsta didžiulėmis, dydžiu tinkančios patiems lankytojams, kuriose visi norintys gali nusifotografuoti. Foto sesijos karietose, apsirengus muziejaus įkūrėjos siūtais žmogaus dydžio lėlių kostiumais – tikrai šauni pramoga visai šeimai!


Lėlių muziejaus istorija prasidėjo, kai 2006m. į Jelenos Michlailovos rankas pateko sulaužyta marionetė. Nuo vaikystės meniška ir talentinga moteris negalėjo atsispirti pagundai sutaisyti lėlytę. Kai darbas buvo baigtas, gražioji dama prašyte prašėsi draugijos, taigi, klausydama širdies, Jelena ėmėsi siūti dar vieną lėlę. Taip vienas po kito atsirado vis nauji žaislai, kuriuos Jelena kūrė vadovaudamasi nuotaika ir asociacijomis. Rankos tarsi automatiškai siuvo mažutes akeles, skruostus, nosis, kurdamos tikromis emocijomis spinduliuojančius veidukus. Jelena neapsiribojo lėlėmis, ji taip pat ėmė siūti joms spalvingus kostiumus, daryti rankų darbo papuošalus ir dekoratyvius apyvokos daiktus. Pamažu kolekcija virto unikaliu rinkiniu, kurį šiandien sudaro per 300 rankų darbo lėlių. Lankantis muziejuje, gidas būtinai nuo pradžios iki galo papasakos šią istoriją, parodys daugybę nuotraukų, kuriose įamžintos pagal specialius užsakymus sukurtos lėlės ir, be abejonės, pačias pirmąsias kolekcijos gražuoles. Ekskursijos pabaigoje, lankytojams suteikiama galimybė pasigrožėti ir už mažą mokestį netgi trumpam pasipuošti ir muziejaus sode įsiamžinti, apsivilkus kurį labiausiai patikusį Jelenos Michailovos kurtą kostiumą.



Įėjimas: suaugusiems – 1,2 LVL, vaikams - 0, 60 LVL (su Didžiojo Žygio knygelėmis - 0,60 LVL)
Kostiumų matavimasis - suaugusiems – 1,5 LVL, vaikams - 1, 00 LVL
Pageidaujama išankstinė ekskursijos rezervacija.
Pr – An 10:00 –16:00;
Š ir S: 10:00–17:00


Preili – Gaigalava (Latvija). Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvė

Apie 88 km į šiaurę.

Gunaro Igaunio (Gunārs Igaunis) senovinių muzikos instrumentų dirbtuvė
Bikava 2a, LV-4618 Gaigalava, Gaigalavos sen., Rėzeknės sr.

Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvėje pamatysite akordeoną, armoniką, citrą, mandoliną ir kitų senovinių muzikos instrumentų kolekciją, susipažinsite su naujų muzikos instrumentų gamybos procesu ir pasimėgausite gyva muzika. Taip pat išgirsite pasakojimą apie surinktų muzikos instrumentų „gyvenimo kelią“ ir grojimo jais tradicijas.


Gunaras Igaunis domisi ne tik muzikos instrumentų gamyba, bet ir kolekcionuoja senovinius muzikos instrumentus. Gunaras sukūrė muzikos konstruktorių, su kuriuo net ir labai maži vaikai išmoksta groti muzikos instrumentu. Šis instrumentas sukurtas taip, kad kiekviena nata yra skirtingos spalvos, o kiekvienas klavišas yra ant skirtingo medinio kubelio. Pačiam dėliojant natų klavišus, tampa įdomu kurti melodiją.
Apsilankymo metu Jūsų laukia ir muzika – Gunaras pats linksmina lankytojus savo grojimu arba suburia orkestrą iš lankytojų. Taip kiekvienas gali išmėginti bet kurį dirbtuvėje esantį muzikos instrumentą.

Darbo laikas: kasdien 10:00 – 18:00
Pr – nedarbo diena
(pageidautina paskambinti iš anksto ir susitarti, nes savaitgaliais groja vestuvėse)
www.baltharmonia.lv


Gaigalava – Urvaste, Võrumaa (Eesti). Pokumaa (Pokų šalis)

Apie 180 km pro Balvi, Aluksne, Ape.

Pokumaa (Pokų šalis)
Urvaste village, Urvaste municipality, 66518, Võru county, Estonia

Vienas iš įdomiausių objektų Estijoje visgi – Pokumaa (Pokų šalis). Tai estų rašytojo Edgaro Valterio pasakų motyvais sukurta pokų šalis. Labai gražus pastatas. Tik įėję suprantame kaip atrodo pelkių žmogeliukai - pokai, pokiukai. Daug paveikslų, pokų statulėlių gražu...vienoje salėje rodomas filmas apie pokiukus. Mums paduoda ant batų užsidėti tokius apvalkalus iš medžiagos ir parodo kur eiti. Suprantame, kad tai gera išeitis tokie apvalkalai, nes viskas padaryta iš medžio, kad nesuteptų grindų, nes turistų čia daug, o ypač vaikų. Ieškom savo pokiuko, prie kurio turime nusifotografuoti, bet nerandame. Daug salių ir viskas apie pelkių žmogeliukus. Gaila, kad neperskaitėme nė vienos Valterio knygos, būtume daugiau žinoję apie šias įdomias būtybes.

Praeinam vieną salę, kur galima atsisėsti ant žemės ir paskaityti knygas apie pokus, kitą salę, kur galima piešti. Vaikams tai iš tikro sukurta pasaka. Pagalvojam, kodėl Lietuvoje nepadarius tokios pasakos mūsų vaikams.
Po to pasibaigus ekskursijai po šitą pastatą mūsų laukia siurprizas, mes patenkame į tokią salę, kur kabo pokų rūbai, mums paaiškina, kad mes galime apsirengti ir tapti panašiais į juos.

Darbo laikas: kasdien 11:00 – 19:00
Pr – nedirba

http://www.pokumaa.ee


Urvaste – Tartu, Estija. Mokslo centras „AHHAA“

Apie 65 km į šiaurę.


Mokslo centras „AHHAA“
Sadama 1, Tartu


Tartu mieste šiais metais gegužės pradžioje, naujose patalpose (Sadamo g. 1) atsidarė vienintelis Baltijos šalyse mokslo populiarinimo centras AHHAA. Šis centras glaudžiai bendradarbiauja su senuoju Tartu universitetu ir pirmasis Estijoje pristatė keturmatį kiną, įdomiosios fizikos, chemijos bandymų vietą. AHHAA centras Tartu mieste buvo įkurtas dar 1997 metais viename iš prekybos centrų.Tada tai buvo labai mažose patalpose, palyginus su šiuo nauju galingu dideliu kosminio stiliaus pastatu su keletu kupolų. Šio pastato įrengimas kainavo apie 47 mln. kronų. Įdomu tai, kad nuskanuojamas lankytojo pirštas ir jis taip gali įeiti į šį centrą. Centre laukia iš tikro labai daug įdomybių.

Tiesa, jei norite patekti į vienintelį pasaulyje ir šiuolaikiškiausią Baltijos šalyse sferinį planetariumą, kur galima pamatyti pačias mažiausias žvaigždes ir pažiūrėti filmą apie kosmosą, užsisakykite iš anksto už papildomą mokestį (2 eurus) bilietą sau suprantama kalba. Mes sužinojome tik vėliau, todėl teko pakoreguoti mūsų maršruto laiką ir gerėtis šiuo reginiu klausantis estų kalba, nes kitas seansas buvo tik už 2-3 valandų. Šiame centre įdomu ir yra ką veikti ir mažiems ir dideliems, planuokite užtrukti kokias geras 1,5-2 valandas. Čia vyksta įvairios mokslinės paskaitos, įkūrtos įvairios mini labaratorijos vaikams ir suaugusiems, vaikų birža, mokslinė parduotuvė, kur iš tikro galima nusipirkti įdomių ir nematytų smulkmenų.

Didžiausia įdomybė yra ta , kad AHHAA centre nuo birželio 11 dienos iki spalio mėnesio galo vyksta pasaulinio garso amerikiečių kompanijos Evergreen Exhibition Robotų Zoo paroda. Šioje parodoje galima pamatyti robotais paverstus ir padidintus gyvūnų mechanizmus, pamatyti kaip sudarytas žiogas, kalmaras, įvairūs ropliai ir daug kitų gyvūnų. Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. AHHAA centre siūloma išbandyti ir patirti ekstremalių įspūdžių, pavyzdžiui, minant dviratį išštemptu lynu arba specialiuose krėsluose kylant lynams į 30 metrų aukštį ir krentant laisvuoju kritimu, taip pat užsidėjus pirštines paklaidžioti veidrodžių labirintais beieškant išėjimo. Čia galima susprogdinti balioną tokiame tamsiame kambaryje, kur jus nufotografuos netikėtu momentu ir jei norėsite, atsius nuotrauką jums į el.paštą, čia galima pamatyti po stiklu viščiukų gyvenimą, net kaip jie išsirita iš kiaušinio, stebėti skruzdžių namelyje kaip dirba ir gyvena milijonai skruzdžių, nusileisti liftu požeme ir pamatyti įdomių dalykų ir dar daug įdomybių, kurių visų neišvardinsi, reikia patiems pamatyti ir patirti tai . Tad skubėkite į AHHAA mokslo centrą , esantį Tartu.



Darbo laikas: Sek - Ketv 10-19
Penk - Šešt 10-20

www.ahhaa.ee


2 diena. Tartu – Vijciems (Latvija)

Apie 109 km į pietvakarius pro Valką


Vijciemo kankorėžių džiovykla
Mežmuiža, Vijciemo valsčius, Valkos sritis


Skubame į sekantį objektą jau Latvijoje - Vijciemo kankorėžių džiovyklą, Mežmuižoje. Šiek tiek vėluojame, todėl mūsų kolegė latvė susitaria su šeimininku, kad atvyksime vėliau, ne darbo laiku. Bet jis mus labai maloniai priima ir kviečia užeiti į vidų. Pasirodo, ši kankorėžių džiovykla yra viena seniausių Latvijoje. Ji be pertraukos dirbo nuo 1895 m. iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, o 1992 m. pradėjo dirbti vėl.

Iki šiol neįsivaizdavome, kaip iš eglių, pušų kankorėžių išgaunamos sėklos, kurios po to naudojamos užsodinti didelius miško plotus. Džiovyklos šeimininkas labai išsamiai pasakojo mums apie šį džiovinimo procesą. Iškart krenta į akis, kad žmogus myli savo darbą. Turėjome galimybę pasukti sunkią cilindro rankeną, padėti grandinėmis per liuką į trečią aukštą užtempti kankorėžių maišus. Po stiklu surinkta įvairių medžių kankorėžių kolekcija. Didžiajai daliai įrengimų jau 116 metų. Manoma, kad juos atvežė čia gyvenęs baronas iš Vokietijos, bet tai tik spelionės. Džiovykla nesenai gavo nemažus užsakymus iš Skandinavijos. Užsakymų apimtys auga kiekvienais metais. Ilgas ir įdomus kankorėžių džiovinimo procesas, verta buvo užsukti į šį unikalų objektą.



Dėl apsilankymo būtina iš anksto pasiskambinti:
+371 26478620, +371 64728206 Ivars

www.lvm.lv/lat/atputa/atputa-daba/austrumvidzeme/?doc=198


Vijciems – Cesis (Latvija). Cėsių pilies ir dvaro kompleksas

Apie 68 km į pietvakarius.


Cėsių pilies ir dvaro kompleksas
Cēsu novads, Cēsis, Pils laukums 9, LV-4101


CĖSIŲ VIDURAMŽIŲ PILIS buvo vienas iš pirmųjų mūrinių įtvirtinimų, kuriuos senojoje Latvijos teritorijoje pastatė kryžiuočiai. Laiko tėkmei atsispyręs ir išlikęs pilies pastatų ansamblis laikomas monumentaliu architektūros paminklu, atspindinčiu Livonijos periodo statybos tradicijas ir meno stilių.

Manoma, kad pilis pradėta statyti apie 1209 m., kalavijuočių ordino magistro Venno fon Rorbaho valdymo laikais (1202–1209 m.). Pilis pastatyta strategiškai patogioje vietoje kaip karinės paramos bazė, turėjusi padėti užkariauti šiaurinę Latvijos dalį ir Estiją, taip pat pagelbėti saugant šias teritorijas. Po Kalavijuočių ordinio sutriuškinimo1236 m. mūšyje prie Šiaulių Baltijos regione buvo įkurta Vokiečių ordino atšaka – Livonijos ordinas. Pirmasis įkurto ordino magistras Hermanis Balke savo rezidencija pasirinko būtent Cėsius. Laikui bėgant Cėsių pilis tapo Livonijos ordino kapitulos bei aukščiausių vadovų susitikimų vieta ir magistrų rezidencija (1239–1561 m., su pertraukomis). Šalia pilies pamažu išaugo miestas. Jau 1221 m. kronikoje minimas prie pilies įsikūręs miestelis, nors dokumentuose Cėsių miestas paminėtas tik 1323 m.

Ne kartą perstatyta ir plėsta Cėsių pilis savo dabartinį architektoninį pavidalą įgijo XVI a. pradžioje. Tuo metu ordino magistras Volteris fon Pletenbergas (1494–1535 m.), norėdamas patobulinti pilies centro apsaugą, pastatė šiaurinį ir pietinį bokštus.

Priėjimą prie pilies apsunkino apsauginiai grioviai ir trys platūs tvirtų apsauginių mūrų apsupti priešpiliai.
Pirmą kartą pilis rimčiau nukentėjo tik per Livonijos karą (1558–1583 m.), tačiau Šiaurės karo pradžioje (po 1703 m.) ji jau buvo apleista ir kariniams tikslams nebenaudojama. Skaudžiausią smūgį piliai smogė didysis 1748 m. gaisras, per kurį kartu su Cėsių miestu sudegė ir pilis. Negyvenama ir apleista pilis pamažu virto griuvėsių krūva, kuri tebuvo statybinių medžiagų šaltinis. Šiandien Cėsių pilies griuvėsiai turistus vilioja istorine svarba ir romantišku viduramžių architektūros žavumu.

Skersinė siena dalija ŠIAURINĮ KORPUSĄ į dvi patalpas, į kurias patekti galima per kiemo pusėje išlikusias durų angas su akmeniniais slenksčiais. Po šiuo korpusu yra išlikę tik iš dalies užbirę skliautiniai rūsiai.
Kasinėjant buvo atidengtas ir ketvirtas – VAKARINIS – pilies KORPUSAS. Visų užmirštas po griuvėsiais jis slėpėsi nuo sugriovimo dienos – 1577 m. rugsėjo (Livonijos karo laikas). Išvalius rūsio patalpas, griuvėsiuose rasta XVI a. daiktų, monetų ir įgriuvusių lubų sijų prispaustų žmonių skeletų, kurie yra unikalus daugiau nei prieš 400 m. Cėsių pilyje vykusios tragedijos liudijimas.

Pilies centrą sudaro trys bokštai ir kvadratinio kiemo kraštuose esantys keturi korpusai. Pietrytinės kiemo dalies kampe išlikusi šulinio vieta.

Pagrindinis ir seniausias yra VAKARINIS BOKŠTAS, pastatytas XIV a. Tai vienintelis Cėsių pilies bokštas, kur iki šių dienų išliko aiškus patalpų planas ir tinklas laiptų, kuriais lipant keturių aukštų patalpas galima apžiūrėti nuo rūsio iki palėpės. Antrame bokšto aukšte yra magistro kambarys arba vadinamoji Žvaigždžių salė – prašmatni patalpa su tinklo pavidalo žvaigždiniais skliautais, konsolėmis ir kažkada puošusio sienas piešinio fragmentais.

PIETINIS BOKŠTAS, kurio viršutinę dalį puošia dvi arkadų juostos, iš išorės yra gražiausias pilies bokštas. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje jis statytas kaip apsauginis bokštas be langų, tik su šaunamosiomis angomis. Bokšto rūsyje yra buvęs kalėjimas, kurio perdangos skliaute yra nedidelė anga, per kurią į rūsį buvo galima patekti iš pirmo aukšto.

ŠIAURINIS BOKŠTAS XV–XVI a. sandūroje statytas koviniams tikslams ir nepritaikytas gyventi. Atkastos židinių vietos ir dūmtraukis buvo skirti pabūklams uždegti.

Išlikusios beveik visos rytinio ir pietinio korpusų sienos, tačiau nebėra perdangų ir stogų. Pirmame PIETINIO KORPUSO aukšte buvo sandėliai, o antrame – prašmatni vadinamoji Švenčių salė.

Pirmame RYTINIO KORPUSO aukšte buvo virtuvė, duonos kepykla, alaus darykla, antrame – valgomasis ir gyvenamosios patalpos. Trečias aukštas (palėpė) tarnavo apsauginiams tikslams.




Architektūros stilius: gotika

Prižiūrima: Vidžemės Istorijos ir turizmo centras

Senasis pavadinimas: Wenden

Adresas: Cēsu novads, Cēsis, Pils laukums 9, LV-4101

Telefonas: 64121815, 28318318

www.turisms.cesis.lv


Cesis – Araiši (Latvija). Araiši archeologinis muziejus – parkas

Apie 10 km į pietus


Araiši archeologinis muziejus – parkas
Āraiši, Drabeši, Amatas novads


Užvažiuojame į Araiši kaimelį, kur ežero saloje atstatyta IX a. senųjų latgalių gyvenvietė. Tai ežero viduryje ant polių stovintis medinių pastatų kompleksas, kuriame gyvenamosios patalpos, tvarteliai gyvuliams laikyti..

Šalia Araiši mūrinės pilies griuvėsiai, Meitu sala (merginų sala) – akmens ir žalvario amžiaus namų rekonstrukcija. Niekur nepamatysi tokios gyvenvietės ant ežero.


Araiši – Turaida (Latvija). Turaidos muziejus

Apie 36 km į pietryčius A2 keliu

TURAIDOS MUZIEJUS - REZERVATAS: TURAIDOS PILIS IR DVARAS

Turaidas iela 10, Sigulda


Už beveik 2 km nuo Jaunduolės ir Vecduolės pilių griuvėsių XVII a. susiformavo dvaras. Duolės dvaro parkas įkurtas apie 1776 m. Formuoti jį pradėjo Oto fon Fytinghofas, o tęsė Levisas fon Menaras. Įgyvendinus pažįstamo teatro mecenato Oto fon Fitinghofo sumanymą, parke veikė liepų gyvatvorės apsuptas lauko teatras (pagal Veimaros sodo teatro pavyzdį). Žiūrovai esą sėdėję ant velėninių „krėslų“, puslankiu aplink sceną. Parke išlikę keli buvusių savininkų atminimui statyti paminklai ir 1972 m. iš Jaunlyvės dvaro atvežta urna (1802 m. skulptorius J. G. Šadovas). Parko viduryje stovi buvusių dvaro savininkų Levisų fon Meinarų šeimos atminimui skirtas akmuo – granito obeliskas, kurio paviršių puošia šeimos atstovų atvaizdai.


Sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje 1214 m. pradėta statyti mūrinė pilis. Turaidos pilies-tvirtovės statybų pradžia siejama su krikščionybės atėjimu į Latviją. Ši pilis – Latvijos karų istorijos liudininkė, pergyvenusi karinius konfliktus tarp Rygos arkivyskupijos ir Livonijos ordino, dėl pilies kardus kryžiavusių lenkų, švedų, rusų karių antpuolius.


Seniausi pilies komplekso pastatai iki šių dienų išliko iš XIII a. Tai pagrindinis bokštas ir bokštinis pietų pusės korpusas. Didysis pusapvalis bokštas yra būdingas XV a. pastatas. Tokio tipo bokštą Vidžemėje šiandien galima apžiūrėti tik Ėrgemės pilyje.


Po 1776 m. gaisro, suniokojusio pilį, iki praėjusio šimtmečio vidurio ji nebuvo atstatyta. 1924 m. nepriklausomos Latvijos Taryba priėmė sprendimą Turaidos pilies griuvėsius įtraukti į valstybės saugomų paminklų sąrašą, tačiau tik nuo 1950 m. pilis pamažu pradėta restauruoti.


Beveik 30 metų Turaidos pilyje dirbo archeologai, vadovaujami istoriko profesoriaus Janio Grauduonio. Kasinėjimų metu rastas 4481 senovinis daiktas. Turaidos pilis yra archeologiškai geriausiai ištirta pilis Baltijos šalyse.


Įgyvendinant projektą „Viduramžiai Latvijoje. Turaidos pilis“, pilyje rengiamos ekspozicijos. Prieš įrengiant ekspozicijas patalpos buvo restauruotos: padaryta viduramžiams būdinga gruoblėta kalkių skiedinio perdanga, sudėtos naujos, taip pat viduramžiams būdingos plačių lentų grindys. Ekspozicijos, pasakojančios apie pilies statybas, pilies ir jos apylinkių istoriją, viduramžių gyvenimą, įrengtos Pagrindiniame bokšte, bokštiniame pietinės dalies korpuse, didžiajame pusapvaliame bokšte ir vakariniame korpuse. Pilyje galima apžiūrėti ir ekspozicijas, skirtas seniesiems Turaidos gyventojams – Gaujos lyviams.


Papildoma informacija: Pakeliui į pilį stūkso Bažnyčios kalnas – sena bažnyčių statybos ir kapinių vieta, kur nuo XIII a. buvo laidojami pakrikštyti lyviai ir vietiniai gyventojai. Čia galite apžiūrėti ir vieną iš seniausių medinių bažnyčių Vidžemėje, kurią 1750 m. savomis jėgomis Lėdurgos – Turaidos parapijos kunigo Danieliaus Merkelio globojami pastatė ir įrengė Turaidos žemdirbiai. Bažnyčioje yra išlikęs XVIII a. interjeras. Laikas jau išlygino kapų kauburėlius, tačiau takas į senąsias kapines dar neužžėlė. Ši vieta saugo gražiausią Latvijos legendą apie meilę ir ištikimybę. Majos – Turaidos Rožės – ir Siguldos pilies sodininko Viktoro meilės istorija – tikras XVII a. pradžioje Turaidoje nutikęs įvykis. Kas metai tūkstančiai turistų išgirsta šią legendą. Kiekvienais metais iki Turaidos Rožės atminimui skirtos vietos vestuvių dieną atkeliauja keli šimtai jaunavedžių.


Adresas: Siguldas novads, Sigulda, Turaidas iela 10, LV-2150

www.turaida-muzejs.lv


Turaida – Vilnius

Apie 350 km į pietus pro Bauską, Panevėžį.


Kaip gera po smagios ir turiningos kelionės grįžti į savo namus ! Įspūdžių tiek daug, kad negreit pavyks užmigti…Linkiu nuostabių akimirkų keliaujant.


Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas