Improvizacija jūros tema, arba kelionė į Hamburgą

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2014, Gegužės 14d.

Vėjas blaško plaukus, pro šalį plaukia spalvingų uosto kranų siluetai, nutvieksti vakarėjančios saulės, kurios spinduliai taip pat žaismingai supasi bangose ir kartu su ore sklandančiomis žuvėdromis išlydi baltuojantį jūrų milžiną pro Klaipėdos jūros vartus. 

Taip prasideda mano kelionė. Galima sakyti, „jūrinė“ kelionė į Vokietiją, nes planuose – senasis pirklių miestas Liubekas ir šalies uostų karalius Hamburgas – miestai, kurie yra neatsiejami nuo jūros. Jau nekalbant apie žalsvai pilkšvas Baltijos bangas skrodžiantį keltą, kuriuo iš Klaipėdos keliauju iki Kylio, uostamiesčio Vokietijos šiaurėje. 

 

Visi jūros keliai veda į… Liubeką

Jei nuo neatmenamų laikų visi keliai vedė į Romą, tai viduramžiais visi jūrų keliai driekėsi link Liubeko, nekukliai praminto prekybinės Hanzos sąjungos karaliene. 

Kylio traukinių stotyje įšoku į link Liubeko išskubantį traukinį, kuris, pajudėjęs sekundžių tikslumu, neria pro pavasariškai tyrą miškų žalumą, geltonuojančius rapsų laukus ir kiek apsnūdusius miestelius. 

Po geros valandos pro traukinio langą jau regiu smailius žalsvus bokštus, išstypusius virš raudonų senamiesčio stogų, o pasidėjusi daiktus viešbutyje netrukus įžengiu pro Holstentor, istorinius Liubeko miesto vartus. Tarsi laiko mašina šie masyvūs, kiek pasvirę nuo metų naštos vartai, atveria kelią į viduramžius – laikus, kai Liubekas buvo galingiausias Hanzos prekybinės sąjungos miestas. 1143 m. įkurto laisvojo miesto klestėjimą užtikrino jūromis prekes gabenę pirkliai.

 

4liubekas.jpg 

Buvę druskų sandėliai Liubeke

 

Apgaubusi savo motiniškomis rankomis gotikinį Liubeko senamiestį globoja Travės upė kartu su atšakomis ir kanalais, kuriais kadaise prekybinį miestą pasiekdavo pirklių laivai. Jie gabendavo prekes iš įvairių Europos vietų – vilną iš Anglijos, sūdytas silkes ir vytintas menkes iš Norvegijos, kailius, vašką ir grūdus iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos. Dabar istorinių laivų virtinė pozuoja turistams Liubeko Holstenhafen uoste.

Iš karto už Holstentor miesto vartų rymo keletas raudonų plytų pastatų. Anuomet juose buvo laikoma druska, viena svarbiausių prekių, nes sūdytos silkės iš šiaurės buvo itin vertinamos katalikiškoje Europoje. Šiandien druska vietą užleido madingoms parduotuvėms. Tačiau pagrindinis Liubeko parduotuvių paradas išsirikiavęs ties gražuole miesto rotuše esančioje Breite Strasse, arba Plačiojoje gatvėje. Bet mane, labiau nei šios pagrindinės miesto pėsčiųjų gatvės klegesys ir spindinčios vitrinos, patraukia iš kažkur atsklindanti senovinė melancholiška melodija. Netrukus išvystu ir senyvą pilvotą gatvės muzikantą, elegantiškai užsimaukšlinusį rusvą biurgerio skrybėlę. Tai jis, nutaisęs mįslingą veido išraišką, suka senovinės lakuotos muzikinės dėžės ratą, pripildydamas gatvę nostalgiškų melodijų.  

 

4liubekas4.jpg 

 

Rankinėje turiu žemėlapį, tačiau jo taip ir neišsitraukiu. Vilnijant iš praeities sugrįžusioms melodijoms leidžiu sau pasiklysti ir atrasti. Mane veda vingrios gatvelės, džiugina raudonų plytų senamiesčio namai ir jų mažutėliai baltomis nėriniuotomis užuolaidomis pasipuošę langeliai. 

 

Hamburgas – miestas ant vandens

Visiškas kontrastas romantiškai viduramžių pirklių miesto atmosferai nuo Liubeko nutolęs vos 60 km. Tai Hamburgas, kurio spalvinga ir triukšminga minia – gyventojai ir turistai – pasitinka jau centrinėje traukinių stotyje, Hauptbahnhof. Pasitinka, įtraukia ir neša link pramogų ir įdomybių, kurių antrasis pagal dydį Vokietijos miestas nešykšti. 

Čia randu stilingą Kontorhausviertel su žymiausių mados namų parduotuvėmis bei kostiumuotais verslininkais ir jokių suvaržymų nepaisantį St.Pauli rajoną su Raudonųjų žibintų kvartalu bei nuotykių ištroškusia publika. Nosį kutena prieskonių ir kavos aromatai, įsigėrę istoriniuose uosto sandėliuose Speicherstadt rajone, o klegančiame Žuvų turguje ankstyvą sekmadienio rytą tvyro šviežios žuvies kvapas ir dūzgia linksmai nusiteikę turgaus prekeiviai bei lankytojai. „Miestas ant vandens“ pateisina savo vardą net ir užsukus į žuvies restoraną, kuriame jūros gėrybių pasirinkimas viršija bet kokius lūkesčius. 

 

4hamburgas-speicherstadt6.jpg 

Istorinis Hamburgo uosto sandėlių rajonas Speicherstadt

 

Vis tik, pagrindinis Hamburgo gyvenimas verda uoste, kuris yra antrasis pagal dydį Europoje, lenkiamas tik Roterdamo. Išlipusi Landungsbrücken metro stotelėje atsiduriu uosto sūkury, kuriame į apžvalgines ekskursijas po uostą vilioja spalvoti laiveliai, švartuojasi visuomeninio transporto funkcijas atliekantys keltai (pigesnė alternatyva norintiems pasižvalgyti po uostą). Čia pat savo didingos praeities istorijas pasakoja muziejais paversti laivai – burlaivis Rickmer Rickmers ir krovininis Cap San Diego. Nereiktų pamiršti dar ir protarpiais bangas sukeliančių milžiniškų kruizinių bei krovininių laivų. 

Hamburgo uostas lyg ant delno atsiveria nuo Šv.Mykolo bažnyčios bokšto. Tai vienas iš miesto simbolių, kurio viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Po kojomis kunkuliuoja energingas uostamiestis: tolumoje stiebiasi dailiosios Hamburgo rotušės bokštas, kyšo nuolankiai virš krantinės palinkę uosto kranai, vėjas blaško plaukus ir atneša salsvą jūros kvapą.

 

4hamburgas-uostas1.jpg 

Hamburgo uostas

© Nuotraukos Daivos Zaveckienės 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.